Parsisiųskite mobiliąją aplikaciją išmaniems telefonams
Buvo kaip pamenu saulėtas rytas, pro mano trobelės langus Balbieriškyje neramiai švietė saulė, tad aš pakirdęs, pasikepiau kiaušinį ant obelių aliejaus ir skaniai su papelijusia ir pacūkų apgraužta duonele sukrimtau. Ir išėjau į autobusų stotelę. Suklypusiu autobusu, prasmirdusiu varške ir pienu, patraukiau Marijampolėn į autoturgų. Turgus buvo pilnas senų mašinų ir įvairaus plauko žmonių. Mano žvairą bet žvitrią akį patraukė toks kuklus melsvas Opel Kadet automobilis. Tad aš paskubomis pripuoliau prie tos savo svajonių mašinos. Opelis visas tviskėjo, kur ne kur kalėsi rūdeles, bet salonas kvepėjo žalia kvapniąja eglute, kuri nors paskurusi kabojo po truputį suskilusiu veidroduku. Bet man tai nesugadino pakilios nuotaikos. Atsisėdau į tvirtą rekaro sėdynę, kairiaja ranka suspaudžiau išlindusias pakulas, mat sėdynės šonas buvo truputį paįręs. Savo gležnas gyslotas ir nuo darbo sudiržusias rankas sudėjau ant didžiulio, vytelėm apipinto vairo, ir pamataravau ji. Malonumo banga mane užplūdo, paspaudinėjau gazą. O dieve, savininkas man padavė raktelius ir pasiūlė užkurti tą meno šedevrą... Aš kiek susijaudinęs, suprakaitavusiom ir drebančiom rankom įkišau raktelį ir pasukau. Suklerkė ir... nieko. Susijaudinau dar labiau ir šeimininko padrąsintas iš dvylikto karto užvedžiau šį Vokietijos technikos stebuklą. Juodas dūmų debeselis išvirto iš tiuninguoto duslintuvo, kiek kaldamas ir klerkdamas variklis maloniai drebino mašiną, aš pagazavau, o dieve, koks juodas dūmų debesis išvirto... gale stovėjęs baltas Nissanas patapo pilkas, bet man tai paliko dar gilesnį įspūdį. Dėl kainos net nebesiderėjau, išsitraukiau iš galinės savo kelnių kišenės dermantininę žalią, apdilusią pinigine ir virpančia ranka ištraukiau du šimtus litų, kuriuos buvau uždirbęs per mėšvežį kaime. Dirbau sunkiai, bet negi dėl svajonės gailėsi pinigo... Po pusdienio, laimingas su vėjeliu švilpiau link Balbieriškio, jausmas toks, kaip su Angele pirmą kartą ant šieno už kutės. Bet štai mano akį patraukė šalia kelio stovėjęs baras -užkandinė. Sustojau aikštelėje, išlipau ir rankove pavalinėjau savo Opeliuko šonus, jau bučiau ėjęs vidun, bet pamačiau ant kapoto ištiškusį kregždutes šudelį, - spjoviau ant jo ir tvirtu delnu gražiai nubraukiau jį. Ranką pasivaliau į savo velvetines kelnes. Tada ryztingai nupėdinau į barą. Negi aš ne vyras, man ne dešimt ir ne keturiolika, o cieli dvidešimt, tad užsisakiau Ugnikalnio alaus. Skaniai pačepsėjęs ir užkąsdamas rūkytomis kiaules ausimis, išmaukiau alų, po to dar pakartojau, o finalui išlenkiau stiklinaite pilstuko. Smarkiai pasipurtęs, išėjau laukan ir iš išaugtinio švarkelio kišenės išsitraukiau apšiurusį Marlboro pakelį. Bet tai buvo mažytė mano gudrybė, kad kaime prieš mergas kiečiau atrodyčiau. Viduje to pakelio voliojosi trys Prima bei viena As

Parsisiųsk programėlę ir naudokis daug patogiau!

Galėsi peržiūrėti anekdotus net be interneto!