Parsisiųskite mobiliąją aplikaciją išmaniems telefonams
Lietuvos jaunimas yra nepilietiškas arba apolitiškas – tokį įspūdį galima susidaryti panagrinėjus jaunimo organizacijų reakciją į prezidentūros skandalą. Sociologai ir politologai jaunimą dažnai laiko aktyvia, lengvai mobilizuojama ir netgi į radikalius veiksmus linkusia visuomenės grupe. 1968 m. Prancūzijoje studentai surengė kone revoliuciją, JAV hipiai prisidėjo prie Vietnamo karo pabaigos, o Kauno studentus po Kalantos susideginimo „nuramino“ tik jėgos struktūrų įsikišimas. Lietuvos jaunimui šie pavyzdžiai, regis, nesuvokiami – esame per daug „racionalūs“, pragmatiški, savanaudžiai. Reklama Savo pasyvumu jaunimas demonstruoja, jog dažnai ištariami viltingi žodžiai apie augančią naują, laisvą, sovietinės kupros atsikračiusią kartą tėra iliuzija. Kelių spontaniškai susiorganizavusių studentų iniciatyva įvyko pora akcijų, tačiau žvakutės jau užgeso. Tai viskas? O kur Lietuvos jaunimo organizacijos? Valstybė pateko į didžiausią krizę nuo pat 1991 m. sausio mėnesio, o jos tyli - gal kartais išnyko? Nieko panašaus. Šį Savaitgalį vyko Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT), vienijančios dešimtis Lietuvos jaunimo organizacijų, asamblėja. Tai buvo proga nors ir pavėluotai išsakyti aiškią poziciją skandalo atžvilgiu. Deja, pozicija nebuvo priimta. Lietuvos jaunimas nusprendė laukti toliau ir, ko gero, toliau „susilaikyti nuo skubotų dabartinės situacijos vertinimų“, kaip pareiškė tuometinis LiJOT prezidentas Mindaugas Kiznis spalio 31 dieną. Susilaikyti. Net Katalikų bažnyčios hierarchai „nebesusilaikė“. Susilaikyti, kai miesteliuose prasideda riaušės, o užsienio valstybių vadovai skelbia Lietuvai diplomatinę izoliaciją. Susilaikyti, kai asmuo, einantis Lietuvos Prezidento pareigas, apsimelavo tiek, kad turėjo sugriūti visi jo pervažiuoti tiltai. Susilaikyti šiuo atveju reiškia gyventi taip, lyg nieko nebūtų įvykę. Sakysite, organizacijos neatrado vieningos pozicijos? Bet kam tuomet reikalingi panašūs forumai, jei nesugeba suformuluoti jaunimo nuomonės? Galų gale yra demokratinės daugumo principas, kurį tos pačios jaunimo organizacijos yra įpratusios taikyti, kai vyksta debatai dėl lėšų skirstymo ar atstovavimo biurokratinėse struktūrose kaip Valstybinė jaunimo reikalų taryba. Televizijos laidose arba Seime svarstant švietimo įstatymą drąsiai savo žodį ištaria studentų sąjungų lyderiai ir iškelta galva „atstovauja“ studentams. Kai vyko agitacinė kampanija dėl Lietuvos narystės ES, kas antra jaunimo organizacija „kepė“ projektus, skirtus informacijai apie ES privalumus platinti; tuomet dalyvavimas politikoje nekėlė problemų. Šiandien kažkodėl bijoma „veltis į politiką“, nors vykstantys procesai labiausiai įtakos būtent jaunimo ateitį. Lietuvos jaunimo organizacijoms paprasčiausiai trūksta aistros ir tikslo. Jos daugiau primena verslo įstaigas, kur ateinama užsidirbti, pasisemti patirties, susirasti naujų pažinčių, o ne vietą, kur jaunuoliai burtųsi propaguoti ir kovoti dėl savo vertybių. Deja, šiandienos jaunimo organizacijos jų nariams dažniausiai yra tapusios vertybėmis pačiomis savaime. Vadinamieji jaunimo lyderiai pilietinės visuomenės kūrimąsi sieja su iš kažkur nukopijuotų struktūrų konstravimu Lietuvoje ir nieko nesakančių „projektinių frazių“ kalimu. Jaunimo organizacijų reakcija į skandalą parodė, kad jos net nesuvokia, kas yra pilietinė visuomenė. Prisidengdami iš pažiūros kilniai skambančiu neutralumo siekiu, jaunimo organizacijų lyderiai užmiršo, jog nepolitiškumas ir apolitiškumas arba nepilietiškumas yra skirtingi dalykai. Neįmanoma objektyviai nubrėžti įsivaizduojamos ribos ir atskirti dalyvavimą visuomeniniame gyvenime nuo politikos procesų, tačiau turėtų būti aišku, jog debatai rinkimų kampanijoje ir susikompromitavusio Prezidento, kuris privalėtų būti moralinis autoritetas visiems Lietuvos piliečiams, apkalta nėra vienodai vertintini reiškiniai. Juk dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių, siekiant žūtbūtinai išsilaikyti poste, nesibodima jokių priemonių naudojimo. Ciniško me

Parsisiųsk programėlę ir naudokis daug patogiau!

Galėsi peržiūrėti anekdotus net be interneto!