Parsisiųskite mobiliąją aplikaciją išmaniems telefonams
Veiksmas vyksta Kanados centriniame banke. Įeina sena sena bobulytė, paskui save tempdama didelį lagaminą. - Kuo galėtume padėti? - prisistato banko tarnautojai, nepatikliai nužvelgę lagaminą. - Man reikia pas banko prezidentą, - atsako senoji. Kliento noras - įsakymas, nuveda ją pas prezidentą. Dabar jau banko aukščiausiasis klausiamai žvelgia į gyvenimo naštos ir lagamino prispaustą bobulę. - Norėčiau pas jus pasidėti depozitą, grynais, - porina bobulytė. Nelabai banko prezidentas patenkintas, kad tokiais smulkmeniškais reikalais jį trukdo, bet ką jau dabar padarysi - bobulė sena, gal banko tvarkos nežino ar tiesiog nepasitiki - reikia pabaigti šį reikalą. - Tai kiek norėtumėt pinigų pasidėti? - klausia prezidentas. - 164 tūkstančius dolerių, - atsako senoji. - O!.. - Taip, 164 tūkstančius grynais, - bobulytė praveria pilną grynų pinigų prikrautą lagaminą. - Kaip jūs nebijote šitiek su savimi nešiotis? - stebisi prezidentas ir jį jau smalsumas kutena. - Iš kur jūs turite tiek pinigų? Kaip sugebėjote tiek užsidirbti? - Iš lažybų, ponuli, lažybose visi pinigai išlošti, - šypsosi bobulė. - Kaip? Negali būti, kad šitiek išloštumėt! - nesitiki prezidentui. - O kodėl gi ne? Va, žiūrėkit, galiu ir su jumis susilažinti iš pinigų. - Kaip? - stebisi prezidentas. - Na, pavyzdžiui, lažinamės iš 25 tūkstančių dolerių, kad jūsų kiaušiniai plokšti, - siūlo bobulė. - Kaip plokšti, - juokiasi prezidentas, - čia nesąmonė, taip negali būti. - Lažinamės? - neatlyžta bobulė, - iš 25 tūkstančių dolerių. - Na, gerai, - juokiasi prezidentas, - man 25 tūkstančiai dolerių nepamaišys, juk aš tai tikrai žinau, kokie mano kiaušiniai. - Gerai, - sako bobulė, - tik čia pinigai nemaži, man reikia savo advokatą atsivesti. Ar galėtume rytoj iš ryto 10 valandą šias lažybas oficialiai apiforminti? - Kodėl gi ne? - patenkintas prezidentas, - palauksiu savo laimėjimo iki ryto. Vakare namuose prezidentui vis iš galvos tos lažybos neišeina. Kaip čia gali būti, kad taip lengvai 25 tūkstančius dolerių užsidirbs? Nusimauna kelnes, atsistoja priešais veidrodį. Ir taip žiūri, ir anaip. Na, kiaušiniai kaip kiaušiniai, nei plokšti, nei ką. Rytas. 10 valanda. Į Kanados centrinio banko prezidento kabinetą įeina bobulytė su advokatu. Dar kartą garsiai aptariamos lažybų sąlygos. Prezidentas nusimauna kelnes ir parodo savo visai nepaplokščius kiaušinius. Bobulytė paima juos į ranką, kad galėtų įsitikinti, pavartalioja. Ir tuo metu bobulytės advokatas aukštielninkas virsta ant grindų be sąmonės. - Kas jums? Širdis? - visi puola gaivinti advokatą. - Aš, - atsipeikėjęs pralemena advokatas, - su ta bobule lažinausi iš 100 tūkstančių dolerių, kad ji Kanados centrinio banko prezidentui už kiaušinių palaikys!
Grįžta vyras vieną dieną po darbo, o namie- visiškas chaosas, kaip po žemės drebėjimo. Trys jo vaikai grūdasi kieme vis dar su pižamomis, žaidžia purvyne, aplink išmėtytos tuščios maisto dėžutės, kieme visur mėtosi tušti pakeliai ir kitokios šiukšlės. Žmonos automobilio durelės atdaros, kaip ir paradinės namų durys, šuns niekur nesimato. Įžengęs pro duris pamato ...dar didesnę betvarkę. Šviestuvas sudaužytas ir pusiau nutrauktas. Svetainėje visu garsu įjungtas televizorius, įjungtas filmukų kanalas, visuose kambariuose primėtyta žaislų ir įvairių drabužių. Įbėga į virtuvę- kriauklė pilna nešvarių indų, teka vanduo, pusryčių maistas išbarstytas ant spintelių, šaldytuvo durys plačiai atvertos, šuns maistas išpiltas ant grindų, po stalu voliojasi sudaužyta stiklinė, prie lauko durų supilta smėlio krūva. Pagautas nerimo per kelis laiptus užlekia į antrą aukštą, nežiūrėdamas į žaislus besimėtančius po kojomis, išmėtytų drabužių kalnus, žvilgsniu neramiai ieškodamas žmonos. Gal kažkas atsitiko? Ar susirgo? Antrame aukšte jį pasitinka bėgančio vandens garsas, sklindantis iš vonios. Įlekia vidun- visur išmėtyti šlapi rankšluosčiai, muilas putotas ir purvinas, vonioje sumesti žaisliukai. Ant grindų vingiuoja kilometrai tualetinio popieriaus, veidrodis ir sienos išteplioti dantų pasta. Išlėkęs iš vonios, įpuola į miegamąjį ir net atsilošia- žmona kuo ramiausiai drybso lovoje, vis dar su naktiniais ir skaito knygą. Ji pakelia akis, švelniai nusišypso ir paklausia "Kaip praėjo diena? " Vyras negalėdamas nė žodžio pratarti, tik suvapa: "Kas čia šiandien atsitiko? " Ji vėl nusišypso ir sako: " Žinai, kiekvieną kartą, kai pareini namo, tu klausi, ką gi po galais aš veikiu per dienų dienas? " Na taip"- įtariai atsako vyras. "Tai štai, aš šiandien tikrai nieko neveikia

Parsisiųsk programėlę ir naudokis daug patogiau!

Galėsi peržiūrėti anekdotus net be interneto!