Marijonas lieknėja malta

Galų gale, kaip eliminuosime kitus veiksnius, t. Tam reikia turėti kontrolinį pavyzdį, kuris tiriamosios medžiagos nevartojo, o kitais atvejais buvo identiškas su tiria­ muoju. Mokslo ir technologijų pažanga leidžia kurti masinius pigius produktus. O kaimo skriaudimas daugumai rinkėjų-valgytojų atrodo blogas tonas iš politiko pusės.

Kaip aptarėme anksčiau, išvaizda renkantis maistą labiau klaidina nei padeda: juk vaizdelį galima padažyti. Beje, prieš fotografuojant maistą aukš­ tos kokybės žurnalams ar plakatams, jis praeina labai panašias procedūras, kaip į TVeterį einantis žmogus: ko nereikia, maskuojama, ką norime matyti - paryškinama. Makiažas kepsniui - ne pokštas. Nors gal fotošopo laikais irtai tampa nebūtina - pakanka pakoreguoti pačią nuotrauką.

Dažikliai, standikliai, tirštikliai taip pat dedami ne tam, kad maistas būtų sveikas, ir netgi nebūtinai - kad skanus. Mums patinka vienodo dydžio dailūs III. Tačiau labiausiai klaidina pakuotė - įvairūs dailūs piešinėliai ant jos priverčia užmiršti pasižiūrėti, ką perkame. Rega mums labiau trukdo, nei padeda teisingai pasirinkti. Todėl visai pravartu būtų užsimerkti, ir tik tada ragauti ką, beje, degustatoriai ir pataria.

  1. Lieknėjimo centras
  2. Riebalų deginimo strategijos
  3. Saulius Prūsaitis: gimus vaikui staiga dingo noras ieškoti prasmių ten, kur jų nėra | anekdotaijums.lt
  4. kava | 1 puslapis | anekdotaijums.lt
  5. Jau nuo pirmos interviu akimirkos suprantu, kad pokalbis bus įdomus.

Juk mušto, ką apsirengti iš ryto, kad nesušaltų ir tinkamai atrodytų, mąsto, kaip ir pro kur važiuoti j darbą, mąsto darbe. Jei neleistumėme emoci­ joms užgožti nusiteikimo perskaityti sudėtį, dažnai nusipirktume visai kitus produktus, taigi ir maistą vartotume kitokį. Žmogus puikiai gali įvertinti produktų sudėtį, kiekį, gamintojo bei par­ davėjo patikimumą, perskaityti specialius ženklus ir suprasti, ką jie pasako, o ko ne.

Tai galime padaryti bent jau tada, kai nesame mirtinai alkani ar viena koja parduotuvėje, pakeliui tarp darbo ir namų. Todėl aš siūlyčiau pradėti etiketes skaityti ne parduotuvėje, o namuose. Mes taip darėme vasarą su ledais. Turime tradiciją važiuodami iš kaimo sekmadienį šypsenos linijos svorio netekimas ledų.

Žinoma, skubame. Tad etiketes skaito tas, kuris nevairuoja kelionės metu - laiko pakanka. Per keletą kartų visai gerai išnagrinėjome mus domi­ nantį asortimentą. Kai atsiranda naujas žodis, jis žymi naują, kitokį, šiek tiek paslaptingą daiktą. Kai tas daiktas tampa madingu, žodis savaime ima marijonas lieknėja malta naujų reikš­ mių, kurios nelabai jam būdingos.

Tik po kurio laiko, ažiotažui nuslūgus, galime daiktus vėl vadinti savais vardais. Lietuvoje ekologiškumas jau buvo įdomybė, jau buvo ir banalybė, manau pats laikas realybei - žinoti, kas tai iš tikrųjų yra, kai kalbame apie produktus. Jei eko yra šiukšlių išvežimas ar benzinas, tai kuo čia dėtas pienas arba mano kasdie­ nis kremas? Lietuvoje žodis ekologiškas arba eko labiausiai asocijuojasi su šiukšlių maši­ nomis, statybinėmis medžiagomis eko plokštės, eko vata ir benzinu. Nė vienas neturi nieko marijonas lieknėja malta su ekologiniu ūkiu ar apskritai ko nors auginimu.

Kiekviena žmogiškosios veiklos sritis apsibrėžia ekologiškumą pagal savo kri­ terijus, o kitiems sektoriams šie kriterijai netinka, jei eko šiukšlių surinkimas skiriasi nuo ne eko tuo, kad jame šiukšlės rūšiuojamos ir perdirbamos, tai visiškai nereiškia, kad visos tos šiukšlės yra perdirbamos - ko galėtų tikėtis žmogus, nesusipažinęs su atliekų tvarkymo realijomis.

Toliau kalbėsiu apie tą ekologiškumo standartą, kuris taikomas maistui. Pagal galiojantį standartą ekologinis ūkininkavimas yra: nenaudojant GMO, pesticidų, sintetinių trąšų, augimo hormonų, antibiotikų. Tačiau retas vartotojas pagalvoja, kad ekologiško produkto ir saugojimo bei perdirbimo būdas yra ekologiškas - kuo mažiau keičiantis natūralią produkto prigimtį.

Pavyzdžiui, hidrinti riebalai. Tačiau kaip jau išversta, taip ir naudojame. Yra tiktai ekologiškas. Demeter standartas yra dar aukštesnis nei ekologiškas. Dažniausiai tai yra ūkiai, kurie augina įvairių rūšių augalų ir gyvulių, kartu vykdo gamybą, prekybą, mokymus ar kitą veiklą. Biodinaminiame ūkyje ypač atsižvelgiama į dangaus kūnų padėtį, metų ir paros ritmus, naudojamos biodinaminės iš vaistažolių bei karvių ragų pagamintos trąšos, tik lengva žemės apdirbimo technika.

Biodinaminis ūkis III. Demeter ženklu pagamintos produkcijos rinkoje nėra daug, tačiau rasti galima. Tai labiausiai aplinką tausojantis komercinio ūkininkavimo būdas. Ekologiškumo sąvoka nukentėjo ir dėl savo teisinio statuso, ji yra api­ brėžta formaliais kriterijais, tačiau apibrėžimai paskirose šalyse ir produktų grupėse gali skirtis.

Pavyzdžiui, ESšalyse galioja vieningas ekologiško maisto standartas, tačiau kosmetikos ir higienos standartai skiriasi, priklausomai nuo šalies arba sertifikuojančios institucijos. Oštai sau­ sainiai, pienas ar riešutų kremas, idant gautų teisę vadintis ekologiškais, turi atitikti tuos pačius kriterijus visose ES šalyse Atrodytų, su maistu viskas aišku - bent jau visoje ESekologiškas maistas suprantamas vienodai.

Tačiau tik teoriškai. Praktiškai ekologinius ūkius, gamintojus ir perdirbėjus sertifikuoja valstybių įgaliotos agentūros. Tai, ką iš apibrėžto standarto, kaip ir kaip griežtai, racionaliai ar priekabiai jos tikrina, iš esmės ir nulemia ekologiškų maisto produktų situaciją, jei tikrina priekabiai ir brangiai - niekas nenori šia veikla užsiimti, nes ji neatsiperka, jei žiūri pro pirštus - standartas pra­ randa pasitikėjimą ir ekologiškų produktų rinka taip pat nesiplėtoja.

Taigi idant ekologiški produktai atitiktų teisės aktuose įtvirtintą sampratą ir kartu būtų įmanoma juos pagaminti išlaikant konkurencingumą rinkoje, kontrolės institucijos turi veikti labai racionaliai - tikrinti tik tai, kas sudaro ekologiško produkto esmę.

Bet pažadu, kad sudėtinga nebus. Taigi perskyra yra tarp materialistų ir idealistų, o ji sena kaip Pasaulis. Materialistai maisto žinovai nutrionistai2 skaičiuoja riebalus, baltymus, vitaminus, mineralus, kalorijas ir 1. Stebi žiurkes ir žmones, kaip jie jaučiasi gavę vienokių maistinių medžiagų bei jų derinių, matuoja jų svorį, kraujospūdį, cholesterolio, cukraus lygį, stebi sergamumą.

Todėl neturėtų stebinti, kad, nepaisant vieningo reguliavimo ir netgi ženklinimo ESmastu, kai kurių šalių eko ženklais pavyz­ džiui, vokiečių ar britų pasitikima labiau, nei kitų.

Šis aspektas tapo ypač aktualiu, kai m. Gražu pažiūrėti ir palyginti - vokiečiai ir toliau prekių priekyje deda savo BIObei regioninius ekologiškų produktų ženklus, o britai iš pradžių lapelį apskritai ignoravo.

Jų sertifikavimo institucijos leido pabaigti turimas pakuotes su nacionaliniais 21 Panašius kriterijus turi atitikti ir JAV, Australijoje bei kitur, kur ši sąvoka taikoma. Po to ES ekoLogiškumo lapelis atsirado nugarinėje pakuočių pusėje. Tuo tarpu italai ir ispanai kuo tvarkingiausiai spausdino ES žalią lapelį pačioje matomiausioje vietoje.

Vienas šio skirtumo paaiškinimų yra tas, kad pastarieji manė ES ženkliuką esant didesnio prestižo, nei jų naci­ onalinis. Tačiau negalime atmesti ir varianto, kad toks tiesiog buvo šių šalių sertifikavimo institucijų nurodymas. Kaip atsitiko ir Lietuvoje - čia sertifikavimo institucijai mažiausiai rūpi tai, ko norėtų gamintojai, par­ davėjai ar vartotojai, kas keltų ekologinių numesti svorio na srpskom prestižą, plėstų rinką arba taupytų kaštus.

Visus privalomus ženklus išmatavo, nurodė vietą, dar po to patikrino su liniuote, ir nė nebandyk milimetro nusukti. Vartotojai retai pagalvoja, kiek informacijos, kuri skelbiama ant pakuotės, atsiranda ten ne dėl gamintojo ar pardavėjo sprendimo, o dėl formalių reikalavimų. Lygiai taip pat pirkėjui sunku gali būti įsivaizduoti, kiek dėl šių prievolių pabrangsta prekės.

Taigi ekologiško produkto sąvokoje, tegul labai griežtai ir brangiai suregu­ liuotoje, vis dėlto lieka šiek tiek erdvės interpretacijoms. Manau, kad nepai­ sant įvairiarūšio bambėjimo šia tema, tai yra labai gerai. Standartizacija prieštarauja ekologiškumo esmei. Tačiau ir idėjinių esama, todėl galime vartoti jų produkciją, dalydamiesi su jais geromis emocijomis. Pats laikas išsiaiškinti detaliau, dėl kovisas šis sambrūzdis.

Kuogi tas eko­ logiškas produktas skiriasi nuo įprastinio, kad taip atidžiai reikia su juo elgtis? Yra nemažai manančių, ir spaudoje pasitaiko marijonas lieknėja malta, kad ekologiškumas - tai tik rinkodaros marijonas lieknėja malta pats produktas esą niekuo iš esmės nesiskiria, tik verslininkai parduoda jį brangiau, o žmonės perka paprasčiausiai dėl mados. Kai kurie to visai neslepia - vienas tiekėjas mūsų įmonei atkakliai bandė III. Tai, kad rinkodara naudojasi palankiu ekologijos įvaizdžiu ir ten, kur turi­ nys nieko su tuo bendro neturi, yra tiesa.

Tačiau ekologiška žemdirbystė ir ekologiškų produktų rinka atsirado būtent dėl esmės, ne dėl viešųjų ryšių. Jos atsirado dėl žmonių susirūpinimo gamta ir savo sveikata. Verta pami­ nėti, kad šių produktų paklausa ESrinkoje apskritai yra didesnė nei pasiūla, kitaip sakant, esti daugiau norinčių ekologiškas prekes pirkti nei galinčių pagaminti.

svorio metimo natūrali arbata

Taigi kodėl žmonės nori ekologiško maisto, kosmetikos ir kitų dalykų? Labiausia dėl sveikatos, pilnavertės mitybos ir gamtos tausojimo. Aiškiausias ir rimčiausias privalumas tas, kad ekologiški produktai yra be nuodų. Tegul ir nedaug jų ten, bet juk nuodai nepuošia jokio patiekalo. Ekologiškai auginant nenaudojami ir hormonai bei antibiotikai - natūralu, kad matydami šių medžiagų paplitimo pasekmes sveikatai, žmonės ima jų vengti.

Hormonų sutrikimai yra viena silpnųjų šiuo­ laikinės medicinos vietų. Irtai nestebina, nes hormonai reiškia harmoniją, jų funkcija - palaikyti darną organizmo veikloje. Viso organizmo darna ir harmonija alopatinei medicinai - gana svetimos sąvokos: per daug miglotos ir bendros, kvepia jei ne alternatyviomis medicinomis, tai psichoterapija.

Ji pati gydo hormonų sutrikimus nelabai harmoningu, bet šiuolaikiniam žmogui įprastu hormonų intervencijos būdu. Gydyti kažkaip gydo, tačiau labai abejoju, ar supranta, kas tuo metu vyksta kitose organų sistemose ir kaip žmogui reikia gyventi, kad nesusirgtų hormoninėmis ligomis. Ne vienas ir patirties turi, kas nutinka pavartojus hormoninių vaistų.

Ir nespecialistui aišku, kad jeigu vaistai-hormonai gali sukelti tokias gilumines ir visa apimančias reakcijas stebimu metu, būtų sunku tikėtis, kad jos praeis be pėdsako svei­ katai ateityje. Tyrimų apie hormonų intervencijų potencialią žalą, sąsajas su diabetu, vėžiu ir kitomis šio amžiaus ligomis, marijonas lieknėja malta pat esama daug. Tad visai prarasti pilvo riebalus dvi savaites, jog žmonės nenori valgyti maisto, kuris buvo paveiktas hor­ moninių preparatų, net jei šios technologijos yra legalios.

Antibiotikų vartojimo istorija yra išskirtinė, ji suteikia vilties, kad žmonių požiūris ir vartojimas gali pasikeisti. Vos prieš kelerius metus žmonės buvo linkę reikalauti antibiotikų pakilus aukštesnei temperatūrai ar užsitęsus kosuliui ypač vaikamsdėl greitesnio pasveikimo, arba dėl visa ko.

Ir dau­ gelis medikų juos noriai skirdavo. Šiandien situacija yra gerokai pasikeitusi. Ir ypač tarp medikų. Dėl pražūtingo antibiotikų poveikio pavyzdžių yra susi­ dariusi kritinė masė argumentų, kuri pakeičia susiformavusį mąstymo bei veikimo būdą - gydymo metodikas. Antibiotikai užsirekomendavo ne tik marijonas lieknėja malta žarnyno floros ir ten susidarančio imuniteto ardytojai, bet ir kaip naujų, mums nepažįstamų, todėl sunkiai persergamų ir gydomų virusų atsiradimo kaltininkai.

Taigi papildomos dozės antibiotikų, pavyzdžiui, iš pieno, žmonės gauti nebenori. Tačiau tai nereiškia, kad jo ten nėra.

svorio metimas su mma

Puikiai žinome, kad marijonas lieknėja malta piene pasitaiko - ir dėl pieno tiekėjų, ir dėl perdirbėjų kaltės, tad norėtųsi, kad kas nors tai prižiūrėtų. Žinoma, gali anti­ biotikų nebūti ir neekologiškame piene, tačiau jo gamintojas nėra įpareigotas to kontroliuoti.

Ekologinis standartas numato, kad šių medžiagų - pesticidų, sintetinių trąšų, hormonų, antibiotikų, GMO- nėra ir nebuvo produkte nuo pat jo auginimo ar gaminimo pradžios.

Čia nekalbame net apie jų mažas dozes22ar likučius, jei yra likučiai, reiškia, kažkuriuo metu medžiaga buvo panaudota, o to ekologiško produkto standartas neleidžia. Vienas argumentas už tai, kad GMO nekenkia - mokslas neįrodė, jog ken­ kia. Tuo remtis yra paprasčiausia loginė klaida. Jei neįrodė, kad kenkia, visai nereiškia, kad nekenkia, taigi gali būti, kad kenkia.

Mano vyras užsisakė sriubos ir paklausė padavėjo, ar ji tikrai be mėsos. Sis užtikrino, kad be. Tačiau kai sriuba jau garavo ant stalo, joje aiškiai buvo matyti mėsos gabalėliai. Juolab kad net ir mokslui nepasitarnausite valgydami tuos GMO, jei kartu nevykdomas tvarkingas jūsų vartojimo ir organizmo būklės stebėjimas. GMO, klonavimo ir bendrai technologijų etikos temoms daug dėmesio skiria Dalai Lama savo labai mokslui pagarbioje knygoje apie mokslą ir dva­ singumą.

Jei remsimės oficialia informacija, tai veikiausiai manysime, kad ES, taigi ir Lietuvoje, galioja tokia GMO naudojimo ir ženklinimo tvarka, kad kiekvie­ nas gali pats pasirinkti, vartoti GMOar ne, kaip greitai numesti svorio su žolelėmis ant produkto tai užrašyta.

Ši prievolė ESgalioja nuo m. Mat produktai, kurių etiketėse GMO paminėti, sudaro tik pusę istorijos. Beje, siūlyčiau atkreipti dėmesį ir į juos - sąrašus maisto pro­ duktų su GMO periodiškai skelbia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba VMVT savo interneto svetainėje. Tarpjų daugybė pigių užkandėlių vaikams: saldainių-žaisliukų, siurprizų, sausainių, vafliukų, spurgyčių, bandelių.

Žmonės mėgsta pirkti saldumynus vaikams, ypač kai tie saldumynai pigūs keista ta tėvų bei senelių meilė Net ir legaliai tai puiki niša plėtoti GMO pagrindu sukurtų maisto priedų pavyzdžiui, fermentų naudojimą - nustatytos ribos pilnai pakanka.

Tačiau svarbiausia, kad nesant prievolės produktus dėl GMOtikrinti, tikimybė juos aptikti yra labai nedidelė. Gamintojas gali ir nežinoti, kad jo naudojamas, pavyzdžiui, rapsų ar sojos aliejus, yra su GMO, kol jo arba jo tiekėjo nepatikrins atsa­ kingos tarnybos Lietuvoje - VMVT.

Tikrinimai šie yra atrankiniai, taigi 23 Dalai Lama, Visata vienoje dalelėje: Apie mokslą ir dvasingumą, iš anglų k. Tačiau jei tai nėra eko­ loginis ūkis, gali būti, kad yra kitaip. Iki visai neseniai tiktai ekologinio ūkio ir gamybos standartas reikalavo iš gamintojų, kad jie patys kontroliuotų, kokią sėklą ir žaliavą naudoja. Neseniai ši sąlyga įtraukta ir į išskirtinės kokybės produkto25 IKP standartą.

Kai kurie sako - aš vartoti nenoriu, bet dėl kitų - ne mano reikalas. Tačiau GMO nėra marijonas lieknėja malta asmeninis pasirinkimas. Mat genetiškai modifikuoti augalai plinta ir maišosi. Kaip pažymi ląstelės biologas Bruce'as H. Liptonas, nauji genetikos tyrimai rodo, kad genų per­ davimas vyksta ir tarp skirtingų rūšių.

Saulius Prūsaitis: gimus vaikui staiga dingo noras ieškoti prasmių ten, kur jų nėra

Skirtingų biologinių rūšių ribos nėra marijonas lieknėja malta griežtos, o atskiras organizmas nėra toks jau autonomiškas, kaip rašoma vadovėliuose. Todėl genetiniai pakeitimai vienose kultūrose gali pakeisti ne tik juos pačius, bet ir kitas rūšis bei visą biosferą. Yra ir labai konkrečių jau stebimų neigiamų reiškinių. Kiekviena ekosistema reaguoja į savo dalyvių pokyčius, jei pakinta kokie nors augalai, neįmanoma, kad nepakis su jais draugaujantys vabzdžiai ar mikroorganizmai, o tada ir dirvožemis, dėl jo kiti augalai, vanduo, gyvū­ nai Ypač kai tų augalų auginama daug: genetiškai modifikuoti kukurūzai, rapsai, soja užima milžiniškus plotus.

JAVpasaulyje pirmauja pagal 25 IKP yra nacionalinis standartas, kuris taikomas chemizuotam ūkiui ir gamybai tik su tam tikrais griežtesniais apribojimais. Tačiau Lietuvoje jis remiamas labiau nei ekologinis - vien pavadinimas ko vertas! Lipton, Tikėjimo biologija, iš anglų k. Nemodifikuotų atitinkamų kultūrų kainos auga. Vartotojams įskaitant perdirbamąją pramonę kainos argumentas tampa vis įtikinamesnių GMO naudai. Tad produktų visai be GMO mažėja. Rinkos ekonomikos dėsniai sako, kad kai produktų ir kultūrų be GMO kainos pasieks kritinę ribą, investicijos natūraliai ims migruoti į be GMO sritį.

Tai viltis kryptį pakeisti. Pirmas - biologinis: ar bepavyks GMO išguiti, kai jau bus atsitikę pokyčiai ekosistemose? Gamtą gerai suprantantys žmonės sako, kad ji kantri ir jos procesai atstatomi. Net labiausiai užterštoje žemėje po kažkiek laiko ima augti žolė.

Amžinybės nugalėti riebalų degintoją, taip. Tačiau kokia aplinka bus žmogui, marijonas lieknėja malta rūšiai, gyventi tol, kol šie procesai vyks? Kai kurie mūsų patiriami gamtos prisitaikymo reiškiniai mums visai nepatinka sausros, taifūnai, potvyniai, žemės drebėjimai, nauji kenkėjai ir ligosnenustebčiau jei prie jų greitai prijungsime ir apčiuopiamas GMO pasekmes. Valstybinis reguliavimas yra tiek įsišaknijęs marijonas lieknėja malta visą gamybos-vartojimo grandinę subsidijos, kvotos, muitai konkuruojančioms kultūroms, reguliuojamos supirkimo kainos, PVM lengvatos, informacijos apribojimai ir 1.

Galime jau seniai nenorėti kokių nors medžiagų, bet jos tebebus naudojamos, nes tarpvalstybiniai susitari­ mai, mokesčiai ar kiti socialinės inžinerijos sprendimai neleidžia atsirasti alternatyvoms. Šiuolaikinės valstybės valdžios yra taip glaudžiai suaugę su stambiomis interesų grupėmis nebūtinai verslukad savo varto­ tojų naudos nepaiso.

Tuo tarpu vartotojai yra taip korumpuoti vadinamosios gerovės valstybės išmokų bei įvairiausių lengvatų, kad išgirdę iš politikų argumentą, jog be GMO bus brangiau, nieko keisti nebenori Tiesiog to draudimo netaikys tiek daug šalių, kiek reikia kritinei masei susidaryti.

Juk politinė valia šiandien yra orientuota į populistinius trumpalaikius tikslus. Tokios temos, kaip GMO, reikalauja daugiau žinių, visapusiško mąstymo, rūpesčio dėl ateities, kurio politikoje pasitaiko retai30 Vienintelėjėga, kuri nepriklauso nuo pavienių galios centrų ir veikia savaime, yra žmonių pasirinkimas vartojant. Jei GMO vartojame, reiškia, siunčiame signalų pramonei išjų gaminti, ūkininkams - auginti, o politikams - tokių veiklų įteisinti bei globoti.

Žmones kamuojančių alergijų mastas yra didžiulis, ir jis tik auga. Gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio keista alergijų epochoje siekti natūralumo, kai visi puikiai žino, kad natūralūs produktai pavyzdžiui, medus, riešutai, žuvis ir kt.

Tačiau tai yra tik pusė tiesos. Žmonės tampa alergiški tuomet, kai organizmas užsiteršia ir dėl to sutrinka jo normali vei­ klao nuolat vartodami sintetinę kosmetiką, naudodami chemines valymo priemones, sintetinius rūbus ir daiktus bei perdirbtą maistą su sintetiniais priedais, jie būtent tai ir daro.

Tarša šiuo atveju reiškia, kad dėl organizmui nebūdingų ir dažnai nepažįstamų medžiagų sutrinka jo pusiausvyra. Atskiros organų sistemos ar visas organizmas yra klaidinami tų svetimų medžiagų - jos iškreipia natūralią mūsų organizmo vidinės komunikacijos sistemą. Todėl imuniniai mechanizmai nebeatskiria naudingų medžiagų nuo kenksmingų ir ima kuo normaliausią maistą traktuoti kaip svetimkūnį - toks yra alergijos atsiradimo mechanizmas. Be to, šiandien jau visiškai aišku, kad nemaža dalis sintetinių medžiagų pačios yra stiprūs alergenai bei kitų nepageidaujamų organizmo reakcijų sukėlėjai.

Juos galime suvalgyti ne tiesiogiai mes, bet būti suvartojęs mūsų maistas: pavyzdžiui, augalai - purkšti pesticidais, o žuvys - gyvenę gyvsidabriu užterštame vandenyje. Dėl to iš įprastinėje maisto gamyboje leidžiamų nau­ doti šimtų maisto priedų kvapų, dažiklių, tirštiklių, emulsiklių, konservantų30 Tai neturėtų stebinti - politikai veikia pagal jų srityje galiojančias žaidimo taisykles: nori būti išrinktas, žadėk, ką žmonės dabar supranta ir ko dabar nori.

Sąrašas medžiagų, kurias galima naudoti gaminant natūralią ir ekologišką kosmetiką, higienos ir švaros priemones, taip kodėl prarandate svorį po žindymo smarkiai ribotas. Bene daugiausiai kalbama apie konservantus, sintetinus kvapiklius ir dažiklius. Informacijos apie jų provokuojamas alergijas ir kitus organizmo sutrikimus gausu, tačiau jų turinčių produktų pasiūla parduotuvių lentynose kol kas nemažėja - kaip jau aptarta pirmoje skyriuje, žmonės nori pirkti gražų ir pigų maistą bei kitas prekes, nesigilindami j klausimą, ar jose nėra potencialiai kenksmingų medžiagų.

Vienas vartotojų kontrargumentų - esą etiketes sunku perskaityti: be specialaus išsilavinimo ir žinių sunkiai atskirsi sintetinius konservantus, dažiklius ir pan. Tame esama tiesos. Šiuo atveju išeitis ekologiško yra produkto ženklelis, jei nesate alergiški konkrečiam maisto produktu pavyzdžiui, kviečiams, pienui, meduitai ekologišką produktą galite pirkti neanalizuodami etiketės teksto be bai­ mės, kad jame bus agresyvių maisto priedų ar auginimo metu panaudotų chemikalų likučių.

Jei esate kokiam nors maistui alergiški, sudėtį skaityti reikia bet kuriuo atveju. Ypač dažnai tokį maistą gamina ekologiškų produktų gamintojai, kadangi alergiškiems žmonėms apskritai reikia vengti sintetinių medžiagų. Alergiškų žmonių bėdos kitiems gali būti sunkiai suprantamos.

greiti būdai deginti riebalus namuose

Neretas galvoja - išsidirbinėja iš gero gyvenimo, ir tiek. Va, aš valgau viską - ir ką, ogi nieko. Tačiau tiems, kurie patys alergiški tam tikriems produktams arba jų netoleruoja, tai yra problema.

Suvalgius net ir nedidelį kiekį alergeno, jiems gali kilti labai rimtų sveikatos sutrikimų, nuo kurių netgi pagalbos nėra. Ypač sunku išvengti tam tikrų maisto produktų valgant kavinėse ar restoranuose. Net ir užtikrintas padavėjo, kad patiekale nėra riešutų, sojos ar česnako, negali 31Vienoje Helsinkio picerijoje teko matyti meniu, marijonas lieknėja malta specialiu ženklu pažymėti patiekalai be česnako. Galiu įtarti, kad daugeliui tai gali pasirodyti absurdas, bet tiems, kurie česnako valgyti negali - rojus!

Nes galbūt taip atrodė padavėjui ir virėjo jis net nepaklausė. Galbūt virėjas nepagalvojo apie padažo ar marinato sudėtį ir 1. Kadangi mano organizmo netoleruojama medžiaga - česnakas - pasi­ žymi specifiniu kvapu, tai aš turiu galimybę vertinti ir pati.

Yra tekę net tris kartus perklausti padavėjo, ar tikrai sriuboje česnako nėra, kol priėjome prie restorano administratoriaus. Paaiškėjo, kad jo ten vis dėlto būta. Šia prasme man pasisekė labiau, nei alergiškiems laktozei ar riešutams.

Kita vertus, ir mažiau, nes česnako Lietuvoje dedama kone į kiekvieną patiekalą blyne­ liuose su varške ir uogiene dar neteko rasti, bet šaltibarščiuose - jau teko. Toks nuolatinis maisto tikrinimas ir įtarinėjimas alergiškiems žmonėms kelia nuolatinę įtampą ir sugadina ne vieną šventę.

Kita vertus, tai verčia mažiau valgyti viešojo maitinimo įstaigose, o daugiau gamintis patiems. Yra atlikta nemažai tyrimų, rodančių, kad jis provokuoja alergijas ir kitus sutrikimus, jis veikia smegenis, tad nenuostabu, kad keičia ne tik mūsų pojūčius - skonio ir alkio jausmą, bet ir gali sukelti galvos skausmą, širdies ritmo ir regos sutrikimus. Kaip ir dirbtiniai dažikliai bei kvapikliai, jis iškrei­ pia mūsų jusles, šiuo atveju - skonį.

Vaizdas ir kvapas yra esminiai žmogui nusprendžiant, ką pirkti: tikėtiniau, kad bus nupirktas ryškus ir kvepiantis nei kad natūralios spalvos ir kvapo gaminys.

Nesvarbu, ar tai bus saldainis, ledai, bandelė ar gėrimas. Taigi šie priedai daugiausia tarnauja rinkodarai. Tuo tarpu marijonas lieknėja malta stipriklis veikia patį valgymą, jis suteikia pasitenkinimo skonį irjį uzurpuoja - maistas be jo mums nebeskanus, o šio norime ir norime vis dau­ giau.

Akivaizdu, kad toks maistas ypač pavojingas žmonėms, linkusiems tukti. Bet jei ir tokie nesame, pasidavę dirbtinio skonio pagundai lengvai galime tokiais tapti, kaip kad nutiko dokumentinio filmo Superdidelis aš Supersize me herojui.

Valgydami maistą su dirbtiniais skonio stiprikliais atbukiname savo skonio receptorius ir tampame priklausomi nuo E Įdomu, kad šiuo atveju žaliava gali būti pati nekalčiausia - mat glutamo rūgšties natūraliai yra daugelyje maisto produktų.

Ji yra viena amino rūgščių, III. Glutamo rūgšties turintys maisto produktai paprastai pasižymi stipriu skoniu - tai pienas, sūris, pomidorai, sardinės.

  • Guoda Azguridiene - Maistas LT | PDF
  • Kūno riebalų procentas svorio metimo iššūkis
  • Man, kaip ir kitiems, rugsėjis asocijuojasi su darbų pradžia, galvoje sukasi nauji planai, o gyvenime būna šiek tiek chaoso, kol susidėlioja darbo ir šeimos tvarkaraščiai.

Japonai šį skonį vadina umami. Viskas gerai su tuo skoniu ir jo turinčiais produktais - mūsų organizmas juos pažįsta ir normaliai reaguoja. Viskas gerai netgi su tais produktais, iš kurių natrio glutamatas marijonas lieknėja malta - soja, melasa. Negerai yra valgyti, kas lieka išskyrus gryną skonį iš jo natūralios aplinkos. Ekstrahuotas vienas - be skaidulų, mikroelementų, vandens ir kitų medžiagų - jis tampa mums svetima koncentruota medžiaga, išbalansuojančia mūsų organizmo veiklą.

Natrio glutamato ypač dažnai dedama į prieskonių mišinius, padažus, pusfabrikačius, supakuotus užkandžius; taip pat į mėsos gaminius, užpila­ mas sriubas, paštetus, sūrelius, alyvuoges Jis turi tą privalumą, kad apie jį daug šnekama, tad pavadinimą ir Enumerį nesunku atsiminti bei etiketėje pastebėti.

Galime filosofuoti, kad visi esame nuo ko nors priklausomi, tad didelio čia daikto. Juolab kad tai ne narkotikai ir ne alkoholis. Visų pirma nebūčiau tikra, kad ne narkotikai ir ne alkoholis - nes, pirma, prie skonio stipriklio priprantama, antra, jis veda į daugybę su medžiagų apykaita susijusių ligų. Suprantu, kad skanaus maisto ne kiekvienas moka pasigaminti, tačiau galima juk surasti visai neblogo restoranuose ar užsirašyti į virimo kursus.

Tačiau bet kuriuo atveju svarbiausia bus atsistatyti skonio recep­ torius, nes kitaip jie, kaip koks magneto veikiamas kompasas, rodys viena, šlamščiamaisčio kryptimi.

Viena vertus, už tokią kainą 1,60 Lt negali nieko tikėtis. Kita vertus, kam vadinti prieskonių mišiniu, jei prieskonių nelabai esama? Beje, tai ne koks no name, o bene žinomiausio Lietuvos prieskonių gamintojo produktas. Eko­ logija esą yra apie drugelių saugojimą, o apie sveiką maistą supranta tik mitybos specialistai. Ir šiaip, sveikas maistas su gamta tiesiogiai nesusijęs, jj susieja tik protingas išmanus? Sveiką maistą, kaip ir gydymo priemones, gamina pats žmogus, pasitelkdamas mokslą ir technologas.

Esą pesticidai, hormonai, antibiotikai dabar yra tokie tobuli, kad, jei neviršija nustatytų dozių, tai žmogui nekenkia. Kad taip galvoja sveikatos ministerijų pareigūnai, kaip ir neturėtų stebinti, jukjei manoma, kad labiausiai sintetinės prekės - vaistų - nauda visada atper­ kanti jų kenkimą, tai kodėl nemanyti, kad žemesnė maisto produktų kaina kompensuojanti dėl jam pagaminti sunaudotų chemikalų nešamą žalą?

Lietuva čia nėra išskirtinė - ESmastu priimtos ir galiojančios teisės normos, reglamentuojančios maisto gamybą ir ženkli­ nimą, skatina kuo labiau perdirbto maisto gamybą Sunku pasakyti, kiek tam įtakos turi stiprių verslo subjektų lobizmas, o kiek sprendimai atitinka sprendimų priėmėjų nuostatas.

Manyčiau, kad esama abiejų veiksnių. Aš iš pradžių niekaip negalėjau suprasti tokio pavadinimo prasmės. Maniau, jis simbolizuoja, kad valgydamas nuo­ lat turi jaustis stebimas sveikatos sargų pro rakto skylutę Lipton, op. Jrafi­ nuotą maistą papildomai dedant sintetinius analogus tirti nieko nereikia - kiek pridedi, tiek užrašai. V-SO, Standartas yra toks griežtas, kad jį atitikti yra marijonas lieknėja malta pat, kas paprasčiausias būdas numesti svorį namuose pro rakto skylutę.

Rakto skylutės reikalavimai susieti ne su maisto pagaminimo būdu, o su jo maistingomis medžiagomis, kurių vienų turi būti kuo mažiau antai cukraus, druskos ir riebalųkitų - kuo daugiau antai baltymų, skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Toks požiūris visiškai atitinka šiuolaikinį oficialų nutrionistinį požiūrį į maistą apie tai plačiau skyriuje Mitybos teorijoskuris ekologijai ar net natūralumui senti­ mentų nepuoselėja. Priešingai, dažną natūralų maistą reikės rimtai perdirbti visų pirma, nuriebintikad jis galėtų mėginti pralįsti pro tą rakto skylutę.

Požiūris, ką valgyti sveika, nuolat kinta, ir gana drastiškai. Mano vaikystės laikais gamyklose žalingomis sąlygomis dirbantiems žmonėms dalydavo pieną - kaip produktą, naudingą sveikatai. Tuo metu parduotuvėse nebū­ davo geros mėsos, tad kokybiška mėsa buvo laikoma geriausiu maistu. Man paaugus, labai gerai atsimenu, prasidėjo riebalų vengimo bumas.

Namuose aptarinėjome sveikatos specialisto pasiūlytą dietą: servetėle išspauskite iškeptą kotletą ir tik tada jį valgykite. Mano tėvui kažkodėl atrodė, kad tuomet geriau jau valgyt servetėlę Aš savo nuomonės tada dar neturėjau. Dabar nevalgau pačių mėsos kotletų, bet jei valgyčiau, riebalų tikrai neišsunkinėčiau. Vėliau atėjo daržovių ir vaisių aukso amžius, kuris, manau, tęsis, tik retkar- Žinia, daržoves auginant naudojama itin daug trąšų, o vaisius ir uogas - pesticidų, tad eko- logiškumo svarba tik didės.

Palyginti neseniai sveikuoliško maisto sąrašas pasipildė omega-3 ir omega-6 riebiosiomis rūgštimis, taigi dalis riebalų tapo reabilituota, nors sotieji riebalai dar labiau sukompromituoti - kaip cholesterolio didintojai. Vis labiau plintant alergijoms sveikųjų gretose atsidūrė maistas be glitimo ir be pieno - mat kviečiai ir pienas yra vieni didžiausių alergenų. Plintant nutukimui ir diabetui garsiai kalbama apie kenksmingą cukraus poveikį, ypač vartojant jį tokiais kiekiais, kaip dabar gauna vaikai.

Tačiau bene labiausiai sukritikuota druska - jai priskirtos širdies ir kraujagyslių ligų epidemijos priežastys. Galime sutikti su įvardytais ligų kaltininkais, galime ir ne. Tik manau, kad labai svarbu žinoti, kuo vienas ar kitas produktas kaltinamas. Nes jei druskos, sviesto ar kitų sočiųjų riebalų pradės atsisakyti visi žmonės, manau, dalis jų tikrai nukentės. Gaila, kad kitos, ne oficialios, šiuolaikinių didžiųjų ligų paplitimo teorijos viešai neaptariamos.

Pavyzdžiui, dėl cholesterolio kiekio ir poveikio skirtingų teorijų egzistuoja bent ketvertas. Ir tik viena jų tiesiogiai sieja padidėjusį cholesterolį su riebiu maistu ir priskiria jam didelę įtaką širdies ligoms. Kiti kalba apie stresą ir antioksidantų trūkumą organizme. Dėl druskos poveikio tarp mokslininkų ir medikų yra bene aiškiausia takoskyra. Vieni ją vadina bal­ tąja mirtim ir ragina jos vengti, kiti, pasitelkę druską, gydo. Tačiau čia reikia atkreipti dėmesį į tai, apie kokią druską kalbam: natūralią ar rafinuotą.

Dėl mums naudingų ar žalingų riebalų teorijų taip pat esama daugybės: oficiali, kad labai sveika omega-3, o sotieji riebalai - apskritai nesveika. Nuosaikesnė, kad svarbus omega-3 ir omega-6 santykis, o sotieji riebalai sveika, jei jie nėra gyvuliniai.

Ir trečioji, beveik priešinga, kad polinesotieji riebalai - nesveika, o sotieji, ir ypač gyvuliniai, yra tai, ką organizmas gali virškinti geriausiai. Linkusieji visur įžvelgti sąmokslus sakys, kad su tiesa šios teorijos neturi liekninantis hifi bendra, tai vis interesai. Plataus užmojo sąmokslo versija, kad farmacijos pramonei, o kartu ir valstybei naudinga, jog žmonės vartotų vaistus ir sirgtų, todėl natūralūs gydymosi būdai, pasitelkiant subalansuotą mitybą, esti sąmo­ ningai kompromituojami.

Ir paprastoji sąmokslo versija sako, kad visame tame labai daug lemia žmogiškasis veiksnys - tyrimo ar mokslininko, kuriam pavyko prieiti prie įstatymų leidėjų ir suformuluoti tokias, o ne kito­ kias nuostatas, apie kurių pagrįstumą po to niekas nebeklausia. Tai tampa įprasta nuomone bei praktika. Ypač šis paprastasis sąmokslas matyti stebint šiandienę ESmaisto saugos politiką.

Tačiau, kaip sako matematinė logika - atskirų pavyzdžių nepakanka teorijai įrodyti Neturiu pakankamai kompetencijos diskutuoti, kuri iš cholesterolio ar druskos poveikioversijų yra teisinga, tačiau vykdomos oficialios sveikos mitybos politikos poveikis žmonių pasirinkimui labiau glumina ir gąsdina, nei įkvepia. Daugybė žmonių paniškai bijo marijonas lieknėja malta. Žinia, jie būtini organizmui, ypač jam augant ir bręstant. Šalia alkoholizmo ir narkomanijos atsirado nauja itin sunkiai gydoma priklausomybė - vadinami valgymo sutrikimai, o aiškiau - bulimija ir anoreksija.

Kiti bijo druskos. Tačiau geriausiai antidruskinį apsėdimą iliustruojančią istoriją man papasakojo sūnus. Kiektai teorijos, o kiekjos komunikacijos marijonas lieknėja malta, pasakyti sunku, tačiau bent jau man visiškai aišku, kad oficiali sveikos mitybos koncepcija su realių žmonių sveikata, švelniai tariant, šiek tiek prasilenkia. Visų pirma dėl to, kad šiandien oficialiai sveiku laikomas maistas gamtoje retai pasitaiko. Norint jo pasiekti, natūralų maistą reikia nuriebinti, praturtinti marijonas lieknėja malta priedais ir kitaip pakeisti.

Taigi natūralumas, o juo labiau ekologiškumas, tokiam požiū­ riui nėra esminiai dalykai. Taip pat jam nėra esminis dalykas vengti rafinuotų produktų, - svarbu, kad tik jie būtų sustatytose riebumo-saldumo-sūrumo normose. Gyvūnai tai gauna iš savo maisto. Tad nela­ bai protinga dirbtinai veistose ir maitintose lašišose ieškoti išgirtųjų omega-3 riebiųjų rūgščių ar vitamino D. Arba narvuose augintų vištų kiaušiniuose to komplekto medžiagų, dėl kurio kiaušinis laikomas pilnu kuriame netrūksta jokių medžiagų maistu Industrinėje žemdirbystėje visavertės mitybos klausimas sprendžiamas naudojant trąšas.

Tačiau trąšos pamaitina augalą tik tam tikrais mikroele­ mentais ir tam tikrais jų kiekiais pavyzdžiui, kalio trąšos - kaliu, fosforo - fos­ foru. Mityba trąšomis niekada nebūna visavertė, nes augintojas negali žinoti, ko ir kiek individualiam augalui reikia.

Maža to, augalo poreikių neatitinkantis tręšimas trikdo jo normalų vystymąsi, todėl taip vienpusiškai stiprinamas augalas visumos prasme tampa silpnesnis. Normaliai augalas minta jam būdingoje normalioje ekosistemoje - su augalais-kaimynais, vabzdžiais, grybais, paukščiais, gyvūnais ir pan.

riebalų nuostolis ir miegas

Žinoma, ekologiškai auginamų kultūrų maistinė vertė neprilygsta gamtoje natūraliai augančiųjų, bet gerokai lenkia įprastinę industrinę. Ką apie visa tai sako mokslininkai?

George'as Mateljanas, JAVmokslininkas ir praktikas, the Worlds Healthest Food36 išvertus iš anglų kalbos - Sveikiausias pasaulio maistas sistemos sudarytojas ir propaguotojas teigia, kad mokslinių duomenų sulyginimas neabejotinai yra ekologiško maisto naudai, nors tyrimų šioje srityje yra santykinai mažai, o prieštaringų rezultatų - esama.

Jis remiasi Johno Hopkinso universiteto mokslininkės Virginia'os Worthington disertacija, šia tema išanalizavusios 41 mokslinę studiją. Šie skirtumai yra gana dideli vertinant žmonių mitybos įpročius ir rekomenduojamas mineralų bei vitaminų paros normas. Tai reiškia, kad valgant ekologiškas daržoves, žmogui įprastame jų kiekyje gali pakakti tų maisto medžiagų dienos poreikiui patenkinti, o neekologiškas - ne.

Tačiau esama ir studijų, kurios skirtumų tarp ekologiško ir neekologiško maisto maistinės sudėties neužfiksavo arba užfiksavo priešingą santykį.

greitas būdas prarasti vidinius šlaunies riebalus

Tačiau praktiškai visos studijos nurodo į didžiules matavimų paklaidas, pri­ klausančias nuo konkrečių maisto produktų pasirinkimo. Pats Mateljanas, būdamas mokslininkas ir gana aiškus nutrionistas37, daro išvadą, kad palan­ kios augimo sąlygos, kaip antai saulės šviesa, temperatūra, drėgmė, yra sti­ presni veiksniai, nulemiantys maisto maistines savybes, nei ekologiškumas. Tačiau jiems esant lygiems, ekologiškas maistas yra pranašesnis.

Būdama ne nutrionistė aš darau išvadą, kad toks atskirų maisto medžiagų atskirai parinktose kultūrose statistinis lyginimas diskusijai apie gerą maistą nėra itin prasmingas.

Jis prasmingas tik tuo, kad tokie moksliniai tyrimai padeda susidaryti geresnį vaizdą taikomos metodikos nutrionizmo marijonas lieknėja malta. Ir tai neabejotinai malonu stebėti tiems, kurie tų rėmų nelaiko nepajudinamais, nes parodo, kad esama tyrimų metodika esmės neužčiuopia. Kiekvienamvartotojui rūpi maisto marijonas lieknėja malta. Žinia, visose produktų grupėse yra geresnių ir blogesnių pavyzdžių. Tačiau geros kokybės ekologiški produktai yra pastebimai skanesni ir visaip kitaip malonesni.

Kodėl taip yra, gali būti keletas paaiškinimų. Visų pirma, užauginimo ir pagaminimo sąlygos. Juk dar atskiriame ant plėvelės tirpaluose po lempomis išaugintus jokio skonio pomidorus, kuriuos tenka valgyti šaltąją dalį sezono, nuo tikro žemėje po saule išaugusio pomidoro. Juo mažiau augalas yra maitinamas dirbtinai, juo išradingiau jam tenka suktis pačiam ir skonis jo yra turtingesnis. Tačiau kiekvieno produkto gamyboje esama ir gamtos, ir žmogaus indėlio. Tikri ekologiškos produkcijos augintojai bei gamintojai aš nekalbu apie tuos, kurie tai daro siekdami didesnių ES paramos išmokų kitaip žiūri į darbą, ir į savo gaminį.

Dažnai tai yra šeimos ūkiai bei įmonės, kuriose dirba patys savininkai. Jiems tai nėra tik pragyvenimo šaltinis, bet ir pačių pasirinkta 37 Nutrionizmas žr. Kartais su jais būna net sunku aptarti verslo reikalus - vietoje kainų ir sąlygų, jie nori kalbėti apie jų gaminamus produktus, jų skonių savy­ bes, naujovių paieškas. Jie džiaugiasi gamta, savo darbu ir kūriniais, ir tuo dalijasi.

Bendravimas su tokiais žmonėmis suteikia džiaugsmo ir prasmės visiems, kurie su tuo susiduria. Džiaugsmas tas turi skonį, kuris patenka į jų darbo vaisius ir yra mėgstamas valgytojų. Tačiau skeptikai sako, kad yra priešingai - ekologiškas maistas yra mažiau vertingas, nes auginamas netręšiamame dirvožemyje, kuriame trūksta mineralų. Taip pat jis gali būti užkrėstas mikroorganizmais, nes nepurkštas pesticidais.

Mateljanas priminsiu, būdamas nutrionistas teigia, kad nežino kito būdo, kaip palaikyti gerą dirvožemio būklę - ir ne tik vienam derliui, o ilgą laiką - kaip kultivuojant jį ekologiškai.

Marijonas lieknėja malta nuomone, reikalavimai tręšimui, keliami pagal ekologiško ūkininkavimo standartą, užtikrina dirvožemiui reikalingas medžiagas ir jo nenualina. Mano nuomone, sunku būtų korektiškai palyginti ekologiško ir neekolo­ giško ūkio dirvožemius pagal visus reikšmingus matmenis. Prasmingiau būtų pamąstyti apie maistą ir gyvybę apskritai. Kad ir maistingesnio. Čia yra mąstymo takoskyra. Jei manome, kad žmogus yra biologinė būtybė, turinti gamtiniu būdu atsiradusį ir užaugusį kūną, kuris dalyvauja 38 Aldous Huxley, Puikus naujas pasaulis, iš anglų k.

Jei manome, kad gamtos mums teikiamas dovanas mes visada turime pakeisti ir turime tai daryti, kad liktume sveiki, tuomet tikrai metas išjungti kompiuterį ir pamąstyti apie didžiąją žmogaus nuodėmę - proto puikybę. Irjei su savo sintetinėmis trąšomis bei kita veikla grįšime vėliau, tai dirvožemis bus tik geresnis: sau pačiam, augalams augti ir mūsų derliui auginti. Tačiau ir vieni, ir kiti turėtų pasirūpinti padaryti viską, kas būtina, kad vaikas sėkmingai įvaldytų rašymą ir skaitymą, kai tam ateis laikas.

Ar yra koks receptas, kaip pradėti mokyti vaikus skaityti? Kaip juos sudominti, kad jie pamėgtų ir norėtų vystyti šį įgūdį? Kad vaikas pradėtų skaityti, visų pirma jis turi norėti tai daryti. Jis turi domėtis knygomis, tekstu, skaitymą savaime laikyti įdomia ir vertinga veikla.

Suformuoti tokias nuostatas — tėvų ir pedagogų atsakomybė. Tėvai tai gali padaryti žiūrinėdami knygeles bei skaitydami vaikui nuo pat mažumės. Svarbu pabrėžti, kad teigiamos nuostatos negali būti formuojamos vaiką bandant įtikinti, kad reikia padirbėti.

Knyga ir skaitymas turi būti smagi šeimos ir vaiko gyvenimo dalis, ypatingas laiko leidimo būdas, teikiantis daug džiaugsmo. Svarbu, kad suaugusieji tai įsisąmonintų ir įstengtų mėgautis pačiu procesu, leistų vaikui pasirinkti knygas ir trukmę, kad vertinamas būtų ne rezultatas — perskaityta knyga, įsiminta raidė, o pats skaitymo procesas. Skaitant drauge su vaiku plečiasi jo žodynas, vaikas įsimena, kad skaitoma iš kairės į dešinę, iš viršaus į apačią, ima suvokti, kad rašte užkoduoti atskiri žodžiai, pastebi, kaip skiriasi jų ilgis, randa panašumų, po truputį įsimena raideles, nors tai nėra paprasta, mat pirmiausia Lietuvoje vaikai pažindinami su didžiosiomis raidėmis, o dauguma knygų leidžiamos įprastai.

Šie dalykai, kaip ir gebėjimas rišliai kalbėti sudėtiniais sakiniais bei pasakoti ir kurti istorijas, yra labai svarbūs būsimam mokiniui. Kad skaitymo ir rašymo procesas būtų sėkmingas, vaiko tartis turėtų būti taisyklinga, pakankamai išlavėjusi jo foneminė klausa ir fonologinis suvokimas, t.

Ji kalba lėtai, nh svorio netekimas kiekvieną žodį, nebijodama pauzių. Ko gero, užaugote gana skirtingoje aplinkoje. Abu Agnės tėvai — Bronislavas Kuzmickas ir Leonarda Jekentaitė-Kuzmickienė — mokslų daktarai, filosofai, žinomi žmonės. Apie Jūsų, Sauliau, šeimą žinome mažiau. Papasakokite, kaip augote. Mano tėvai nebuvo mokslo žmonės, neturėjo aukštojo išsilavinimo, bet buvo įdomūs, smalsūs, aktyvūs, mes daug skaitydavome.

Mama turėjo knygyne dirbančią draugę Liudą. Kai pasirodydavo nauja knyga, ji iškart pranešdavo. Tėvas turi auksines rankas — savo seną opelį buvo taip restauravęs, kad Marijampolėje į senovinių automobilių paradus, kai marijonas lieknėja malta eismą, mus praleisdavo kaip dalyvius.

Tada supratau, koks jis yra kietas. Abu buvo labai verslūs. Tėvas bene pirmasis Marijampolėje atidarė kooperatyvą — surinkęs dailininkus, renovuodavo senus pastatus, dekoruodavo interjerus.

Mama mezgė sukneles ir veždavo į Rusiją parduoti. Kartu su tėvais neretai važiuodavau ir aš. Jie sakė, kad nešu sėkmę. Su seserimi gavom daug meilės, tikrai nebuvom numesti į kampą. Tėvai išsiskyrė, kai man buvo Jaunesnė sesuo dabar gyvena Airijoje, turi airį vyrą ir visai neseniai pagimdė vaikutį. Tikriausiai ir auklėjami buvote skirtingai?

Agnė: Jei nori vaiką visapusiškai lavinti, turi skirti tam nemažai laiko, vežioti deginant apatinius pilvo riebalus būrelius. Mano tėvai buvo karjeros žmonės. Tėtis gilinosi į politinę ir akademinę veiklą, mama — irgi mokslų daktarė, turėjo įvairių veiklų. Mane vedė ir į šokius, ir į gimnastiką, bet augau labiau veikiama jų pavyzdžio nei specialaus auklėjimo.

Ana Soklič - Amen - LIVE - Slovenia 🇸🇮 - First Semi-Final - Eurovision 2021

Toks metodas pasiteisino. Prisimenu, buvau gal 10—12 metų, žiūrėjau olimpiadą, mačiau, kad daug plaukikų ir gimnastų, būdami labai jauni, jau laimi aukso medalius, ir man pasidarė neramu, ar aš spėsiu tiek pasiekti.

Anksti supratau, kad noriu tapti drabužių modeliuotoja. Tėvams pasakiau, kad man reikėtų stoti į dailės mokyklą. Jie pritarė. Buvo tolerantiški, manimi labai pasitikėjo, reikalavo iš manęs mažiau, nei aš pati iš savęs.

Mama dažnai sakydavo, kad neprivalau būti pirmūnė, bet man buvo įdomu mokytis. Žinojau, kad galiu daug, tai kodėl to nesiekti? Turiu dar dvi vyresnes seseris iš tėvų pirmųjų santuokų. Mes augome kartu, bet dėl amžiaus skirtumo su viena skiria 13, su kita — 16 metų labiau suartėjome jau vėliau, suaugusios.

Tėvai buvo geriausi mano draugai. Net ir paauglė, aš noriai su jais keliavau, ėjau į koncertus, leidau laisvalaikį. Man su jais tiesiog buvo įdomiau nei su bendraamžiais. Saulius: Aš buvau pasiutęs vaikas, ir dabar toks esu, bet aš nepiktas.

Kartais elgiuosi kaip nutrūktgalvis. Prisimenu, kartą mokykloje mečiau pagalį į lubas, sudaužiau lempą. Tiesiog šiaip sau. Labai anksti, gal būdamas os metų, supratau, kad nebūsiu rimtas žmogus, kad nenoriu to ugdymo, nes man labiausiai patinka brazginti gitara. Išmokdavau dalykus tik tiek, kad galėčiau pereiti iš vienos klasės į kitą. Agnė: Žinau, kad daugeliui atrodau šalta, neprieinama, ne kiekvienas išdrįsta susipažinti, o saulius nebijojo, ėmė jautį už ragų.

Marijonas lieknėja malta mažens buvau kietakaktis. Jei patiko mokytojas, mokiausi puikiai. Tarkim, septintoje klasėje per pirmą trimestrą perskaičiau visą istorijos vadovėlį ir per pamoką, būdavo, gaudavau po du penketus: vieną — iš namų darbų, o kitą — jau iš naujos temos. Anglų kalbą mokiausi taip gerai, kad man leisdavo tikrinti klasės draugų darbus ir rašyti jiems pažymius. O štai iš matematikos turėjau pataisą. Manau, kad tikrai bergždžiai baigiau dailės mokyklą.

Aš nemoku piešti. Vėliau tėvai sakė, kad reikėjo daryti atvirkščiai — mane leisti į muzikos mokyklą, o seserį — į dailės. Abu tęsiate savo šeimos tradicijas — Agnė neseniai tapo meno srities mokslų daktare, o Jūs, Sauliau, regis, nieko nesate baigęs? Agnė: Man atrodo, kad Saulius yra iš tų retų pašaukimą turinčių žmonių, kurie nemato prasmės gaišti laiko nereikalingiems dalykams.

Žaviuosi marijonas lieknėja malta drąsa nepaklusti sistemai. Dauguma esame linkę prisitaikyti, darome ir tai, kas nepatinka, nes to iš mūsų tikisi aplinka. Daug talentingų žmonių neturi jokių diplomų ar aukštojo išsilavinimo. Saulius: Na, jau negink manęs, gerai?

Iš tikrųjų aš irgi šiek tiek studijavau. Mokiausi fotografijos ir ilgiau nei pusmetį studijavau Marijampolės aukštesniojoje pedagoginėje mokykloje, baigęs ją būčiau buvęs vargonininku. Paskui pagalvojau, kam to reikia, jei patinka gitara?

Man netrūksta muzikinio išsilavinimo. Galiu pirštu parodyti, kokias klaidas daro tie magistrai.

Guoda Azguridiene - Maistas 2014 LT

Kad neturiu diplomo, nereiškia, kad nesiekiu žinių. Tiesiog savarankiškai studijuoju tai, ko man iš tiesų reikia ir kas įdomu, o ne viską iš eilės. Kuriant muziką, svarbios ne tik teorinės žinios, bet ir kiti dalykai — talentas, disciplina, įžvalgumas. Man tėvai įskiepijo vieną dalyką — vertinti save. Visada žinojau, kad savo pasirinktoje srityje esu stipresnis už kitus. Net tada, kai kiti manimi abejodavo, tvirtai tikėjau, kad ateis mano laikas.

Todėl pirmieji muzikiniai apdovanojimai nenustebino — žinojau, kad esu jų vertas. Požerskytės nuotr. Darau tai ne todėl, kad bijau iškristi iš sistemos.

Aišku, beveik visi mano giminės yra mokslų daktarai, tad siekti šio vardo man atrodė labai natūralu. Sauliau, ar nebuvo kiek neramu patekti iš verslininkų šeimos į akademikų aplinką? Saulius: Jaučiausi labai ramiai, nes žinojau, kad savo srityje esu geresnis už juos. Su Agnės tėvu Broniumi puikiai sutariame. Abu esame savo pašaukimo tarnai. Aišku, tarp akademikų yra arogantiškų žmonių, vaikšto tarsi užsirašę tą daktaro laipsnį ant kaktos, nes įgijo jį per kančias, dėl naudos.

Agnės artimieji — visai kitokie. Mes puikiai leidžiame laiką kartu, marijonas lieknėja malta. Kai reikia istorinių žinių, visi atsisuka į Agnės tėvą, kai medicininių, — į seserį, kai psichologinių, — į sesers vyrą, kai pajuokinti marijonas lieknėja malta nesąmonių pašnekėti, — į mane. Bronius — puikus diplomatas. Gali šiltai kalbėtis, bet visada išlaiko pagarbų atstumą. Jauti tokių santykių, žodžio vertę. Agnė: Mano tėvai niekada nepabrėžia to, kad yra mokslų daktarai, nežiūri iš aukšto į tuos, kurių akademiniai pasiekimai mažesni.

Jie — labai išmintingi žmonės. Agne, sakykit, o kaip Jums, vilnietei, patinka tas suvalkietiškas Sauliaus akcentas? Agnė: Man patinka Sauliaus nuoširdumas ir paprastumas. Jis niekada nesistengė integruotis, apsimesti tuo, kas nėra. Prisipažinsiu, jo akcentas iš pradžių kiek rėžė ausį, bet dabar net negirdžiu. Saulius: Provincialumas — labiau dvasinė nei geografinė sąvoka. Turiu nemažai pažįstamų, kurie, vos atvykę į Vilnių, stengėsi pakeisti akcentą, bet nežinau, ar tapo dėl to mažesni kaimiečiai.

Savitumo atsisakyti neketinu. Jei tai padaryti paprašytų mylima moteris?