Dantų problemos sukelia svorio kritimą

Natūralu, kad jis taip pat sukelia mažėjantį kūno svorį. Nenaudokite burnos skalavimo skysčių, kurių sudėtyje yra alkoholio. Odontofobija Siekiant ne tik įvardinti pagrindines dantų ligas, bet ir kuo geriau suprasti pacientus; problemas, su kuriomis jie susiduria, būtina paminėti ir odontofobiją. Gydymo laiku veido ir kaklo odai būtina atidi priežiūra: negalima kaitintis saulėje, negalima veido prausti karštu ar šaltu vandeniu, trinti šiurkščiu rankšluosčiu, negalima ant veido ar kaklo tepti pudros, losjonų ar kvepalų, odą būtina saugoti nuo įbrėžimų ar kitų pažeidimų, kad neįsimestų infekcija.

Burnos ir gerklės tyrimai Apžiūra ir apčiuopa. Gydytojas 13 abc svorio metimo iššūkis apžiūrėti burną ir apčiuopti burnos gleivinės pakitimus pirštais; procedūra nėra maloni, tačiau neskausminga, nes gleivinė dažniausiai trumpam laikui nuskausminama purškiamuoju anestetiku.

Netiesioginė laringoskopija. Gydytojas gali mažu ilgakočiu veidrodėliu apžiūrėti burną ir per burnos ertmę — ryklės užpakalinę sienelę; ši apžiūra vadinama netiesiogine laringoskopija. Gydytojas gali plonu lanksčiu vamzdeliu su šviesos šaltiniu ir kamera jo gale endoskopu per nosį apžiūrėti giluminę burnos ir burninės ryklės dalį ir įvertinti viršutinių kvėpavimo takų būklę.

Ši apžiūra vadinama nazofaringoskopija. Prieš atliekant tyrimą nosies ertmė ir gleivinė trumpam nuskausminama. Jeigu nazofaringoskopijos metu gydytojas aptinka pakitimų, dažnai atliekama ir biopsija — paimamas nedidelis pakitusių audinių mėginukas.

Jeigu veidrodėliu ar endoskopu gerai apžiūrėti burnos ir gerklės nepavyksta arba jeigu gydytoja mato, kad yra pakitimų, ir reikia paimti biopsiją, pacientui rekomenduojama panendoskopija. Tyrimas dažniausiai atliekamas, kai reikia apžiūrėti viršutinius kvėpavimo takus ir paimti didesnį pakitusio audinio gabalėlį.

Burninė ryklės dalis

Panendoskopą sudaro ne vienas, o keletas sujungtų lanksčių vamzdelių, viename jo gale yra šviesos šaltinis ir kamera, o kitame — okuliaras optinio prietaiso dalis, nukreipta į akį arba ekraną. Ši procedūra atliekama operacinėje. Kad pacientas nejaustų skausmo, jam sukeliama bendroji nejautra, Panendoskopas per nosį švelniai įstumiamas pacientui į gerklę. Prietaiso kamera išžvalgo visą ryklę, gerklas, stemplę, nauja riebalų deginimo technologija ir bronchus.

Šiuos organus būtina atidžiai apžiūrėti, nes burnos ir burnaryklės vėžiu sergantiems asmenims vėžys gali išsivystyti ir kitose galvos ar kaklo vietose. Tai vienintelis tyrimas, kuris gali galutinai patvirtinti burnos ir burninės ryklės dalies vėžio dantų problemos sukelia svorio kritimą. Gydytojas iš pirminio auglio paims nedidelį audinio gabalėlį ir nusiųs jį ištirti į laboratoriją.

Specialiai paruoštą mėginį mikroskopu ištirs gydytojas patologas. Biopsija pagal atlikimo techniką gali būti: incizinė — skalpeliu išpjaunamas nedidelis naviko gabalėlis; aspiracinė — adata įduriama į čiuopiamą gumbą, dažniausiai kakle, ir į švirkštą pritraukiama skysčio dantų problemos sukelia svorio kritimą ląstelėmis, mėginys siunčiamas ištirti į laboratoriją; biopsija gali būti paimama atliekant panendoskopinį tyrimą; biopsija gali būti paimama atliekant nazofaringoskopiją; Papildomi tyrimai Jeigu biopsijos tyrimas patvirtins vėžio diagnozę, gydytojas Jums paskirs papildomus tyrimus.

Šie tyrimai reikalingi nustatyti, ar vėžys iš burnos ar burnaryklės gleivinės neišplitęs į gilesnius audinius, kaulus ar limfmazgius. Nuo to, kaip toli ir kiek daug vėžys išplitęs, labai priklauso visa gydymo taktika.

Vėžio išplitimui nustatyti gali būti atliekami šie vaizdinimo tyrimai: rentgeno tyrimai galvos rentgeno nuotraukos ; galvos ir kaklo kompiuterinė tomografija ir naudojant kontrastinį tirpalą.

Kompiuterinė tomografija yra radiologinis tyrimo būdas, kai naudojant rentgeno spindulius galima pamatyti vidines organizmo struktūras. Atliekant šį tyrimą kompiuterinė programa ekrane pateikia detalius galvos ir kaklo organų vaizdu, kuriuose matyti, ar navikas iš burnos ar burninės ryklės dalies neišplitęs į kitus audinius ar organus, ar nepradėjęs ardyti kaulų.

Kompiuterinės tomografijos prireikia ir tada, kai būtina nustatyti naviko dydį. Kartais prieš tyrimą pacientui į veną suleidžiama specialaus kontrastinio preparato, kad vaizdas būtų ryškesnis. Tyrimas neskausmingas ir trunka apie pusvalandį. Burnos ir burninės ryklės dalies svorio netekimas snieglenčių sportu gydymas Burnos ir burninės ryklės dalies vėžys dažniausiai pagydomas, ypač jei diagnozuojamas pradinėse stadijose.

Pagrindiniai gydymo būdai — chirurginis gydymas, chemoterapija ir spindulinė terapija. Gydymo būdas kiekvienam pacientui parenkamas individualiai. Jis priklauso nuo naviko vietos burnoje, tipo, stadijos, išplitimo, galimo šalutinio poveikio, nuo paciento sveikatos būklės ir jo asmeninio pasirinkimo. Chirurginis gydymas Jeigu gydytojas, įvertinęs tyrimų rezultatus, nuspręs, kad burnos ar burninės ryklės dalies auglį galima pašalinti chirurginiu būdu, jis kartu su Jumis aptars operacijos apimtį ir galimas pasekmes.

ALKO TURINYS

Chirurginiu būdu paprastai pašalinamas visas auglys ir jį supančio sveiko audinio pakraščiai 1—1,5 cm nuo židinio kraštųkad sveikuose audiniuose neliktų piktybinių ląstelių. Kartais po operacijos papildomai skiriamas spindulinis gydymas ir arba chemoterapija, kad būtų sunaikinti galimi naviko židiniai.

Jei vėžys labai pažengęs ar išplitęs, gali prireikti kelių operacijų.

Jų tikslas — ne tik pašalinti auglį, bet ir atkurti pažeistų audinių ar organų funkcijas, paslėpti veido trūkumus, grąžinti pacientui įprastą išvaizdą. Chirurginis burnos ir burnaryklės vėžio gydymas dažniausiai apima šias procedūras: dalies ar viso liežuvio pašalinimą glosektomija ; dalies ar viso apatinio žandikaulio pašalinimą mandibulektomija ; dalies ar viso viršutinio žandikaulio pašalinimą maksilektomija ; kaklo pjūvį ir visų ar dalies kaklo limfmazgių pašalinimą; gerklų arba balso aparato dalinį ar visišką pašalinimą laringektomija — taikoma itin retai.

Naujausios pastabos

Spindulinė terapija Spindulinis gydymas — tai gydymo metodas, kai vėžinėms ląstelėms naikinti naudojami didelės energijos rentgeno spinduliai ar kitos dalelės. Spinduliuotė žudo vėžines ląsteles arba stabdo jų dalijimąsi. Žmonės šį gydymo būdą praminė dar paprasčiau — švitinimas.

Spindulinis gydymas susideda iš tam tikro skaičiaus gydymo kursų, kurie atliekami per paskirtą laiką. Spindulinio gydymo planą rengia spindulinio gydymo planavimo grupė gydytojas radioterapeutas, radiologas, radiobiologas, medicinos fizikas ir kit. Spindulinė terapija gali būti išorinė arba vidinė. Išorinė spindulinė terapija — taikoma dažniausiai.

Atliekant išorinę radioterapiją jonizuojančiųjų spindulių pluoštas iš atokiau stovinčio aparato nukreipiamas į naviką. Išorinės radioterapijos kursas gali trukti nuo 4 iki 6 savaičių, kasdien po vieną seansą.

Gydymo seansai paprastai trumpi — nuo 1 iki kelių minučių. Per visus seansus pacientas turi gulėti toje pačioje padėtyje. Išorinio spindulinio gydymo procedūros neinvazinės ir neskausmingos. Vidinė spindulinė terapija brachiterapija. Tai gydymas jonizuojančiąja dantų problemos sukelia svorio kritimą, kai spinduliuotės šaltinis įvedamas į naviką arba arti jo.

Lietuvoje brachiterapija atliekamas naudojant modernią aparatūrą.

• Ar organizmas vienodai degina riebalus
• Dr oz būdas numesti svorio
• Kaip umji numetė svorio

Jonizuojančiųjų spindulių šaltinis per plastikinį vamzdelį iš brachiterapijos aparato pasiekia naviką ir jį apšvitina. Visa gydymo procedūra automatizuota ir vyksta pagal iš anksto parengtą planą.

Gydytojas stebi pacientą vaizdo ekrane.

Viduriavimą sukelia ne tik infekcijos: kaip atpažinti lėtinę ligą ir ją gydyti?

Gydymo seansas trunka nuo kelių iki keliolikos minučių. Gydymui paprastai prireikia 4—6 seansų. Taikant brachiterapiją sutrumpėja gydymo laikas, gydymas tampa efektyvesnis, mažiau pažeidžiami aplinkiniai audiniai.

Pasibaigus seansui pacientas gali iškart omletas degina riebalus namo. Prieš pradėdami spindulinį gydymą būtinai apsilankykite pas gydytoją odontologą. Spindulinis gydymas gali sukelti dantų ėduonį. Sveiki dantys ir tinkama jų priežiūra padės apsisaugoti nuo galimų spindulinės terapijos komplikacijų. Chemoterapija Chemoterapiniam burnos ir burninės ryklės dalies gydymui naudojami priešvėžiniai vaistai, kurie stabdo piktybinių ląstelių augimą ir dalijimąsi.

Chemoterapiniai vaistai leidžiami arba lašinami į veną, tačiau gali būti ir geriami tabletės, kapsulės.

Dantų ligos: susipažinkite, atpažinkite ir priimkite tinkamiausius sprendimus

Intraveninė chemoterapija paprastai atliekama ligoninėje arba dienos stacionare. Tabletėmis pacientas gali gydytis ir namuose. Vaistus parenka ir gydymo schemą sudaro gydytojas onkologas chemoterapeutas. Gydymo kursas trunka kelis mėnesius, jį sudaro keletas ciklų, kuriuos skiria 2—3 savaičių pertraukos.

• Svorio metimas gc
• Riebalų degintojų nauda sveikatai
• Kaip įžeidžiantis eilinis meta svorį

Gydymui gali būti naudojamas vienas vaistas arba kelių vaistų derinys. Chemoterapija kaip pirminis gydymas gali būti skiriama prieš operaciją ar spindulinį gydymą siekiant sumažinti naviko tūrį. Šis gydymo būdas vadinamas neoadjuvantine chemoterapija. Adjuvantinė chemoterapija — skiriama po operacijos ir spindulinio gydymo siekiant sumažinti naviko atsinaujinimo riziką. Burnos ir burninės ryklės dalies vėžio gydymui chemoterapija taikoma retai.

Taikinių terapija Taikinių biologinė terapija — tai gydymas, nukreiptas į piktybinių ląstelių specifinius genus, baltymus ar audinių terpę, kurie padeda vėžio ląstelėms augti ir išlikti.

Taikant šį gydymo būdą stabdomas vėžio ląstelių augimas ir plitimas, o sveikosios ląstelės beveik nepažeidžiamos. Tyrimais nustatyta, kad ne visų navikų taikiniai tokie patys.

Šiuolaikinė medicina galvos ir kaklo plokščiųjų ląstelių karcinomai gydyti vis dažniau naudoja biologinės chemoterapijos preparatus — antikūnus baltymusnukreiptus prieš naviko ląstelių paviršiuje esančius epidermio augimo faktoriaus receptorius EAFR. Antikūnai prisijungia prie EAFR ir blokuoja arba slopina signalus, kurie skatina navikinių ląstelių augimą, naviko skverbimąsi į gretimus audinius ar organus.

Ši terapija derinama su spinduliniu gydymu. Gydymo šalutinis poveikis ir jo mažinimas Chirurginio gydymo šalutinis poveikis Chirurginio gydymo šalutinis poveikis labai priklauso nuo operacijos pobūdžio, naviko stadijos ir jo vietos burnoje ar burninėje ryklės dalyje. Jeigu gydytojai rekomenduoja naviką šalinti chirurginiu būdu, nesidrovėkite paklausti, kaip operacija gali paveikti Jūsų organizmą ir kiek laiko gali varginti šalutiniai reiškiniai.

Dažniausiai pasitaikančios galvos ir kaklo navikų chirurginio gydymo komplikacijos: laikinai arba visam laikui galite prarasti normalų balsą; gali sutrikti kalba; kurį laiką gali būti skausminga kramtyti arba nuryti; po operacijos patinus burnai ir kaklui gali būti sunku kvėpuoti; dėl pašalintų audinių ar kaulo gali pakisti veido ar kaklo išvaizda.

Po burnos ar burnaryklės naviko operacijos burna ir kaklas dažnai patinsta, skauda, dantų problemos sukelia svorio kritimą kurį laiką negali pats valgyti. Kad pacientas nenusilptų operacijos dantų problemos sukelia svorio kritimą jam pro nosį į skrandį įstumiamas lankstus vamzdelis zondas. Vienas zondo galas lieka kyšoti iš nosies.

Pro jį ligonis maitinamas skystu maistu tol, kol atsigauna ir pats gali valgyti. Kai zondas nereikalingas, jis išimamas. Jeigu navikas išplitęs į gerklas ir jos pašalintos visiška laringektomijagali susilpnėti skydliaukės veikla. Po operacijos skydliaukės aktyvumui palaikyti prireikia vaistų. Kartais vaistus tenka vartoti visą likusį gyvenimą. Jeigu pacientui po operacijos sunku kvėpuoti, chirurgas jam kakle padaro nedidelę angą ir įstato vamzdelį — laikiną tracheostomą.

Per jį pacientas kvėpuoja. Tinimui atslūgus chirurgas arba slaugytojas pirmiausia sudeginkite pilvo riebalus tracheostomos vamzdelį, ir angelė palaipsniui užsitraukia.

Pasitaiko atvejų, kai po chirurginio burnos ir burninės dalies navikų šalinimo žmonėms prireikia rekonstrukcinių ar plastinių operacijų, pavyzdžiui, atstatyti naviko pažeistus kaulus ar jų dalis, kramtymo, rijimo, kvėpavimo funkcijas, implantuoti dantis, retais atvejais — tenka pratintis prie veido protezų.

Pasiteiraukite gydytojo, ko galite tikėtis iš operacijos, kokios gali būti pasekmės, išsiaiškinkite, kiek laiko gali trukti atsigavimas ir kokių papildomų operacijų Jums gali prireikti.

Visa tai žinodami prieš operaciją, lengviau susidorosite su realiomis gydymo pasekmėmis. Chemoterapijos šalutinis poveikis Chemoterapijos šalutinis poveikis kiekvienam žmogui gali pasireikšti labai skirtingai: vieniems jis gali būti visai silpnas, o kitiems cheminiai preparatai gali sukelti vieną ar daugiau nepageidaujamų reakcijų. Chemoterapijos šalutinis poveikis labai priklauso nuo vaistų, kuriais gydomas ligonis, jų dozės ir gydymo trukmės.

Nepageidaujami reiškiniai, kuriuos gali sukelti chemoterapija Sumažėjęs kraujo ląstelių kiekis.