St debesys svorio. Mokslo darbai ir informacija

Šis požymis paprastai būdingas kūno dangai — taigi ir debesys gali būti suvokiami esantys su plaukais, pūkais; kartais kūno išaugos ataugos gali būti ir nesusiformavusios. Sveikatos stebėsena. Debesis yra garų, vienos iš vandens formų, telkinys, taigi visiškai motyvuotai ragana tapatinama su debesiu. Darbo autorius: I.

Tokie debesys susiformuoja ir dėl šiurščių orografinių pakilimų. Sluoksniniuose debesyse St vyrauja silpni vertikalūs srautai ir daugiausiai sudaryti iš mažų lašelių.

Orlaivių apledėjimas vyksta debesyse iki 2 m aukščio. Apledėjimas priklauso nuo debesies sudėties — vandeninguose debesyse yra didžiausia apledėjimo tikimybė vyraujant neigiamai temperatūrai, mišriuose — apledėjimas priklauso nuo skystos fazės kritulių kiekio, o ledo kristalų debesyse apledėjimo tikimybė yra labai maža. Esant neigiamai temperatūrai, beveik visuomet apledėjimas vyksta aukštųjų sluoksninių As ir sluoksninių kamuolinių debesų Sc zonoje.

Kūno amžiaus. Laipsnio nutukimas. Kaulų masė. Sveikatos ataskaita. Pora be riebalų. Vandens kiekis debesyje sumažėja iškritus krituliams.

Debesų struktūra[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Stebint Žemę iš kosmoso matomas debesuotas skliautas aplinkui planetą. Debesys dengiantys planetą turi savo formą ir struktūrą, ji gali nepakisti ilgą laiką. Kiekvienas debesis yra sudarytas iš lašų ir kristalų. Pagal elementus debesys yra skirstomi: Vandens debesys dar kitaip vadinami lašelių debesimis, nes yra sudaryti iš vandens lašelių.

Jie egzistuoja esant teigiamai ir neigiamai temperatūrai.

Debesų vaizdinys lietuvių poezijoje

Lašeliniai debesys dar skirstomi: smulkialašius, šis elementas būdingas sluoksniniams, sluoksniniams kamuoliniams, aukštiesiems kamuoliniams bei menkai išsivysčiusiems kamuoliniams debesims; stambialašius, būdingi sluoksniniams lietaus, kamuoliniams lietaus bei stipriai išsivysčiusiems kamuoliniams debesims. Ar tu negirdėjai, ką aš sakiau: debesiai, vandens prisipildę, Susiduria viens su kitu ir dėl savo tankumo sukelia trenksmą.

Aristofanas 24 Ir kaip aš galiu tuo viskuo tikėt? Tai matai, kaip iš tokio mažučio pilvelio smarkiausiai gali nusipersti, Tad oras, kuris begalinis yra, juk ir turi baisingai sugriausti. Man šita dabar apsakyki.

Ir kodėl jis vienus suspirgdo visai, o kitus —tik paviršium paliečia? O kerta į savo paties šventyklas, į Sūniją22, ragą Atėnų, Į ąžuolus aukštus? Ąžuolai juk priesaikos niekam neduoda!

Man atrodo, kad tiesą sakai. Tai kas gi tas žaibas? Dažniausiai poezijoje vartojamos vardininko deminutyvinės formos: rasti 27 tai liudijantys pavyzdžiai. Tarp sukauptų poezijos fragmentų nerasta nė vieno pavyzdžio, kuriame būtų pavartotos naudininko ir vietininko linksnių formos. Šiame pavyzdyje debesiukas yra ir dvinarės metaforos elementas. Vienaskaitos šauksmininko forma debesėli pavartota 5 kartus, o debesuti -1 kartą, pvz.

Mes — kaip tu! Šauksmininko linksniu išryškinamas artimas gamtos elementų ir žmogaus ryšys. Objekto dalies ir objektų grupės raiška Kaip jau minėta, konkrečiai objekto daliai įvardyti vartojami 2 kilmininkiniai junginiai.

Kraštas yra suprantamas kaip išorinė tikrovės daikto dalis, vieta, pusė. Kitų linksnių pavyzdžių poezijos fragmentuose neaptikta.

Daugiskaitos formos kuria intensyvumo ir gausumo įspūdį. Meninis palyginimas yra emocingas vaizduojamo daikto ar reiškinio sulyginimas, sugretinimas su kitu daiktu ar reiškiniu, turinčiu panašų ar bendrą tikrą ar tariamą požymį žr.

Orlaivių apledėjimas

Župerka76; Gaivenis, Keinys; Vaskelienė19; Ramonaitė Tai vaizdinis kalbinės raiškos būdas, kitaip tariant, stiliaus figūra, teikianti kalbai gyvumo, sodrumo ir ekspresijos.

Antrojo tipo palyginimai yra frazeologizmų atmaina pikčilingis Jie ypatingi tuo, kad tikslindami konkretaus objekto, daikto apibūdinimą, gali žymėti vertinimo etaloną plg. Papaurėlytė-Klovienė82plg. LKŽe pavyzdžius Juoda kaip suodžiai [žemė]; Jų žąsys baltos kaip gulbės. Juodumo ir baltumo pavyzdinis matas šiuose sakiniuose yra suodžiai ir gulbės, o žodžiai žemė ir žąsys yra dėmesio centre esančių realijų pavadinimai.

1. Geriausias nebrangus būdas numesti svorį
2. Login • Instagram
3. Geriausias būdas numesti pilvo klubo riebalus

Palyginimai yra dvinarės konstrukcijos — į lygią gretą sustatomi du dalykai. Župerka Lyginimo pagrindas aiškus: balta spalva. Župerka teigia, kad pilnajame palyginime visi trys dėmenys turi būti pasakyti. Dalykas, su kuo lyginame, paprastai esti akivaizdesnis už temą: jis turi nušviesti, paaiškinti pastarąjį plg.

Lyginimo pagrindas ne visada eksplikuojamas kaip antrajame pavyzdyje. Žodžių tvarkos neįprastumas laikomas stilistine inversija plg. Vaskelienė Debesų palyginimai Debesys kaip veikėjai ar veiksmo objektai atsiskleidžia išanalizavus palyginimų daiktavardines remas.

Iš viso rasti ir analizuojami 67 poezijos fragmentai, kuriuose debesys lyginami su kokiomis nors tikrovės realijomis. Daiktų ir reiškinių pavadinimai skirstomi į kelias semantines grupes. Pirmiausia aptariamos žmogiškosios būtybės žmoguspaskui — nežmogiškosios būtybės.

Reikia paminėti, kad žmonėms priskiriamos ir antropomorfinės būtybės — ne žmonės, bet jų pavidalą turintys mitiniai veikėjai. Aptikti 8 pavyzdžiai, kuriuose debesys lyginami su žmogiškąja būtybe ar žmogiškosios būtybės kūno dalimi.

Mes [žmonės] — kaip tu! Debesis yra garų, vienos iš vandens formų, telkinys, taigi visiškai motyvuotai ragana tapatinama su debesiu. Norbertas Vėlius tvirtina, kad lietuvių sakmėse veikiančios raganos paveikslas turi mažai nacionalinių bruožų plg. Vėlius; minėtasis pavyzdys tai patvirtina — jame išryškėja specifinė raganos veikla: gebėjimas skraidyti, užtemdyti šviečiantį mėnulį.

Tai — žmogaus kūno dalis.

Kaip numesti svorio? Badavimas 2 diena. Prasidėjo drama. Kas su manim darėsi. Palūžau?

Rastas 1 poezijos fragmentas, kuriame debesys lyginami su žmonių grupe -kariuomene. Kita pavyzdžių grupė apima poezijos fragmentus, kuriuose debesys lyginami su gyvūnais ar atskiromis gyvūnų kūno dalimis — rasti 27 pavyzdžiai.

Aprašomajai semantinei grupei skirtini pavyzdžiai, kur debesys gretinami su paukščiais ar paukščio kūno dalimi — rasti 9 pavyzdžiai. Kaip matyti iš pavyzdžių, poezijos fragmentuose akcentuojamas debesų ir paukščių panašumas ne tik pagal gebėjimą sklęsti oru, bet ir pagal spalvą — prototipiškai debesys, žąsys ir gulbės įsivazduojami balti. Rastas 1 poezijos fragmentas, kuriame debesys lyginami su paukščio kūno danga -plunksnomis: O debesys lyg balsvos plunksnos plauko tvenkiny. Reikia paminėti, kad nė viename pavyzdyje debesis nėra lyginamas su darbiniu arkliu.

Gyvulio, kuriuo dirbama, važiuojama, šiaip jojama pavadinimas poezijos fragmentuose pakeičiamas poetiškesniu žodžiu, žyminčiu gražų žirgą. Taigi akcentuojama debesų vizualioji pusė — dailumas ir lengvas, grakštus judėjimas.

Kalbamieji gyvūnai yra plėšrūs net ir naminiaidėl tam tikrų ypatybių pavyzdžiui, medžiojimo nakties metu bauginantys žmones. Būtent aviai nėra būdinga bauginimo sema. Plėšrūnai siejami su baime, nesaugumu, grėsme. Kailis šiuo atveju suvokiamas kaip gyvūno kūno dalis. Reikia patebėti, kad kailio išdirbimas ar tik nudirimas nuo gyvūno kūno nėra relevantinis st debesys svorio, leidžiantis poezijos ištrauką priskirti kitam semantiniam žodžių laukui.

Debesys su žuvimi nebuvo lyginami. Taigi dažniausiai poezijos fragmentuose objektas debesis yra lyginamas su paukščiais, visų pirma — žąsimis, su žirgais.

Tai turbūt lemia bendra abiem objektams greito ir lengvo judėjimo ypatybė, taip pat regimojo objekto paviršiaus panašumas pagal spalvą ir faktūrą su gyvūnais ir paukščiais. Jo vaizdinys cituotoje poezijos ištraukoje atlieka tam tikrą funkciją — jis rodo debesies didumą, sukeliamą baimės jausmą. Tai vienintelis žodis, įvardijantis vabzdžių klasės atstovą. Tai vienas iš nedaugelio pavyzdžių, kai debesys poezijos fragmentuose nekelia neigiamų emocijų: atvirkščiai, jie pateikiami kaip akį traukianti puošmena.

Kietają atmosferos reiškinių grupę apima daiktavardis sniegas: debesys plaukė lyg sniegas J. Sniegas skirtinas kietųjų reiškinių grupei. Paprastai šešėlis susidaro už apšviesto neskaidraus kūno, kitaip tariant, ten, kur yra šviesos skleidėjas, pvz.

Kazlauskaitė ir E. Čia patenka žodžiai, pavadinantys įvairius dirbinius, prietaisus, statinius. Palyginimų grupę sudaro žodžiai, įvardijantys audeklus — rasti 3 pavyzdžiai. Žmogus dirbdinasi siuva, kemša ir kt.

Pagalvė, kitaip nei drobė, metaforiškai apibūdina, kad debesys ne ištįsę, nusidriekę į tolį, bet yra purūs, apvalūs, minkšti. Rastas 1 pavyzdys, kuriame debesys lyginami su nėriniais: Kaip nėriniai virš įlankos šnarėjo šerkšnoti debesys. Rastas 1 pavyzdys, kuriame debesys lyginami su konkrečiu drabužiu — apsiaustu. Poezijos fragmente nurodoma, kad apsiaustas yra ne bet kieno, o raitelio, vadinasi, jis, kai raitelis joja, gali plevėsuoti ore.

Raitelis neatsiejamas nuo žirgo, taigi netiesiogiai poezijos ištraukoje debesys lyginami ir su šiuo gyvūnu. Rastas 1 poezijos fragmentas, kuriame debesys lyginami su sieliais, pvz. Sieliais ne kas nors gabenama, kaip aptartuose pavyzdžiuose, bet jie yra gabenami. Burės yra laivo dalis, pvz.

Objektas įvardytas žodžiu žaislai, pvz. Tarsi žaislus ant eglutės. Poezijos ištrauka leidžia teigti, kad debesys gali būti lyginami ne tik su konkrečiais daiktavardžiais, reiškiančiais objektą, realiją, bet ir su abstrakčiais, pavadinančiais būseną, veiksmą ar ypatybę. Dirbiniai, kaip žmogaus veiklos produktai, gali būti abstraktūs. Tai ne žmogaus rankų, o proto darbo rezultatas, kitaip tariant, sąmonės veiksmo rezultatas. Akreiptinas dėmesys ir į žodį audros.

Poezijos pavyzdžiai aptariami remiantis K. Župerkos klasifikacija plg.