Svorio metimas 50

Įdomu, kokių mėgstamų produktų Valdonei atsisakyti buvo sunkiausia? Pastaraisiais metais dėl svorio ji pradėjo patirti didelių sveikatos problemų, todėl turėjo susitaikyti su nauja realybe ir numesti 50 kilogramų. Patarimas Būtinai vartokite polivitaminų kompleksus su makro ir mikroelementais. Taigi, kaip valgyti menopauzės metu esant mažam metabolizmui, kad neužkirstų svorio? Ne visos kalorijos yra vienodos.

Ištekėjau, pagimdžiau 2 vaikus, rūpinausi jais, teko daug ko atsisakyti, nes vaikus auginau viena. Buvo visokių problemų, bet mes judėjome į priekį, nepasidavėme. Turėjau draugą, kuris man pirko visokių skanumynų ir vis ragindavo jų ragauti. Apribojau savo mitybą. Stengiuosi valgyti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis. Daugiau nuotraukų 1 Lilė Apr 29,PM, atnaujinta Feb 14,AM Vienos kojos kulne atsirado atauga, kuri man trukdė daug vaikščioti, judėti.

Taigi mano gyvenimas parėjus iš darbo buvo susijęs su televizoriumi ir skaniu kaloringu maistu, kurio buvo daug. Kai nuvykau pasitikrinti savo operuotos skydliaukės rezultatų, svorio metimas 50 pribloškė endokrinologo frazė: turite 2-ojo laipsnio nutukimą.

Idealus meniu vyresnėms nei 40 m. moterims: ko tikrai negalima valgyti

Tada man jau atsirado pasidygėjimo savimi jausmas. Aš jį paprasčiausiai pamiršau 40 metų. Pernai vasarą sugalvojau nusipirkti dviratį. Nusipirkau, bet kol prisiruošiau su juo važiuoti, buvo įvairių dvejonių — kam man to reikia, nėra laiko važinėti ir t. Praėjusį pavasarį aš, būdama 1,54 cm ūgio, svėriau 78 kg, nekenčiau numesti savo svorį labai greitai labai.

Bandžiau daryti mankštą, man tai nepatiko — kaip visada, sakydavau pradėsianti mankštą nuo pirmadienio, bet tas pirmadienis taip ir neišaušdavo.

Tada pagalvojau, svorio metimas 50 nepabandžius važiuoti dviračiu. Pirmas bandymas buvo labai atsargus, o maršrutas neilgas. Pamažu mano maršrutas ilgėjo, aš tapau drąsesne, ėmiau labiau pasitikėti savo jėgomis. Nuo praėjusių metų vasaros pradžios iki rudens labai sėkmingai numečiau 12,5 kg. Būčiau neteisi, jei sakyčiau, kad tam nereikėjo jokių pastangų.

Nuorodos kopijavimas

Man labai įstrigo vienos mano kolegės pasakyti žodžiai: važiuodama dviračiu tikrai nenumesi svorio. Įsitikinau, kad tai neatitinka tiesos.

Kai po vasaros atostogų grįžome į darbą ir aš jau buvau netekusi 8 kg, mano kolegė labai maloniai nustebo. Visus, kas mane pamatydavo po ilgesnio laiko, nustebindavo mano pokytis, mano su lieknėjimas.

Mes laikome ploną figūrą: kaip sutramdyti apetitą ir prarasti svorio menopauzės metu? - Grūdai

Taigi pirmasis mano važinėjimo maršrutas buvo tik keli kilometrai, kuriuos aš važiuodavau labai atsargiai, nepasitikėdama savimi. Vos atsisėdusi ant dviračio supratau, jog tai mano sporto šaka.

Pamažu mano nuvažiuotas kelias ilgėjo, įgavau pasitikėjimo savo jėgomis, atsirado tikslas — sulieknėti, ir aš su dideliu užsispyrimu pradėjau jo svorio metimas 50. Tas tikslas dabar yra mano gyvenimo variklis. Vasarą, negailėdama savęs, užsispyrusi sėsdavau ant dviračio ir tikrąja prasme lėkdavau plentu.

Kai valgote, svarbu ne mažiau nei tai, ką valgote.

Mėgstu greitį. Per karščius negulėdavau, bet sėsdavau ant dviračio ir mindavau pedalus, trumpam sustodama atsigerti vandens, nes daug prakaituodavau. Ypač malonu pasidarė tada, kai pastebėjau, jog svoris labai pamažu, bet krinta. Pirmą mėnesį mano svoris beveik nemažėjo.

Kad pastebėčiau rezultatą, reikėjo įdėti tikrai labai daug pastangų.

metės lieknėjimo istorija: kaip aš numečiau dalį savo svorio

Bet pajutus tą momentą, kai ima kristi svoris, atsiranda nepaprastai didelė motyvacija siekti tikslo. Pernai rudenį mano gyvenime įvyko skaudus smūgis.

Namuose man buvo per mažai vietos — tokia neviltis mane buvo apėmusi. Ir ką jūs galvojate? Tą krizę man padėjo įveikti būtent dviratis.

Svorio metimas 50 metų moteriai, Kaip kovoti su svoriu, kai tau per 40 metų?

Ogi todėl, kad tas mano paprastas, senas dviratis man tapo ne tik susisiekimo priemone, o pačiu ištikimiausiu draugu, kuris man padėjo sunkiu gyvenimo momentu. Kai man būdavo labai sunku, sėsdavau ant dviračio ir važiuodavau, važiuodavau, kol galva pašviesėdavo, kol protas išsigrynindavo, kol man tapdavo geriau. Dabar man dviratis yra labai geras, brangus, mylimas draugas, kuris man padeda sunkiu gyvenimo momentu.

Kai po darbo aš sugrįžtu namo, manęs ten laukia tik 2 šuneliai. Meluoju — manęs dar laukia dviratis.

Kaip kasdien valgant duoną numesti svorio?

Aš nesėdu valgyti, o persirengiu sportiniais drabužiais, sėdu ant dviračio ir lekiu. Mano kasdienis maršrutas siekia 20—50 kilometrų. Jis priklauso nuo to, kada grįžtu namo.

Esu pavargusi ar ne, aš kiekvieną dieną minu pedalus. Man tai gyvenimo būdas, tarsi narkotikas, kuris mane veikia nepaprastai stipriai.

Tai visiškas melas. Nuvažiuoti 6 km per pusę valandos — ar tam reikia labai pasiaukoti? Tikrai ne. Vasarą mano dienotvarkė yra tokia: ryte aš nuvažiuoju 6 km, tada dirbu tai, ką būnu suplanavusi, per pačius karščius vėl sėdu ant dviračio ir važiuoju — kiek kilometrų važiuosiu, priklauso nuo dienos planų.

Galiu drąsiai tvirtinti: jei nevažiuočiau dviračiu, aš dabar būčiau stora, nutukusi moteris, nelaiminga, nusivylusi gyvenimu ir savimi. Dviratis man padėjo pamilti save, sugrąžino pasitikėjimą savimi, suteikė man jėgų.