Krūtinės riebalų sunku prarasti. Paslaugos | DR Klinika

Plastikos chirurgas — apie krūtų operacijas be užuolankų: ar implantus reikia keisti ir kas nutinka jiems įplyšus? Nedaug nukarusios krūtys sąlygoja mažesnius pooperacinius randus. Silikono pratekėjimas nėra akivaizdžiai pastebimas ir gali būti nustatomas tik atliekant mamogramą ar magnetinio rezonanso tyrimą. Nuoroda nukopijuota aA Krūtų operacijos — o jų yra kur kas daugiau nei vien didinimas implantais — daugybę diskusijų visuomenėje kelianti tema. Sakiau: ar jūs matote kažką, ko neturėtumėte matyti? Buitiškai mėgstu paaiškinti — jei paimsime kompiuterio pelyte ir uždengsime ją paklode, akivaizdžiai matysiu kompiuterio pelės kontūrus.

Plastikos chirurgas — apie krūtų operacijas be užuolankų: ar implantus reikia keisti ir kas nutinka jiems įplyšus?

Riebalų persodinimas į veidą

Nuoroda nukopijuota aA Krūtų operacijos — o jų yra kur kas daugiau nei vien didinimas implantais — daugybę diskusijų visuomenėje kelianti tema. Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Tomas Budrius atsakė į svarbiausius klausimus apie estetinę krūtų chirurgijos pusę ir pabrėžė — po skalpeliu, vis dėlto, retai gulasi turinčios natūraliai gražias krūtis, dažniausiai chirurgų duris varsto jau gimdžiusios ir savo atvaizdu veidrodyje nepatenkintos moterys.

Tačiau tai juk nėra vienintelis įmanomas krūtų korekcijos variantas, tiesa?

Imkime krūtų ligų gydymą — gydant krūtų onkologines ligas, komandoje dirbame kartu su gydytojais onkologais. Gydytojai pašalina naviką, o mes iškart atkuriame krūtis.

Tad po operacijos moteris prabunda be ligos ir su atkurtomis krūtimis. Nebereikia to daryti keliais etapais. Krūtų rekonstrukcija, vėlgi, dažniausiai yra susijusi su krūtų onkologinėmis ligomis. Pavyzdžiui, pacientei jau anksčiau buvo pašalintos krūtys ar jų dalis, tuomet pratęstas nechirurginis gydymas, o dabar moteris nori atkurti krūtinę.

Viena iš pagrindinių priežasčių, krūtinės riebalų sunku prarasti atliekame šią operaciją — kai moterims, pagimdžiusioms vaikus, krūtys pakinta, praranda tūrį ir nutįsta žemyn.

Plastikos chirurgė paaiškino, kas laukia nusiurbus riebalus

Dažnai norint sugrąžinti krūtims formą, vien implanto nepakanka. Implantas duoda tik tūrį, bet ne visuomet grąžina gražios krūtinės formą. Kad grąžintume krūtinei formą, ją reikia pakelti ten, kur krūtis natūraliai buvo. Ar vis dar norima apvalių arba, buitiškai tariant, standžių burbulų, o galbūt siekiama kuo natūralesnių krūtų? Retas atvejis, iš tiesų, kai moteris ateina turėdama gražią krūtinę ir norėdama ją dar labiau patobulinti. Kur kas dažnesnis variantas, kai tos krūties apskritai nėra arba ji labai maža ir tai sukelia psichologinį ar fizinį diskomfortą.

Vis dėlto, dažniausios pacientės — pagimdžiusios moterys, kai krūtis pakitusi dėl maitinimo krūtimi. Tokia moteris daugiau vaikų nebeplanuoja turėti ir nori susigrąžinti prarastas formas. Moteris dažniau ateina su problema, o ne tiesiog norint pasigražinti ir taip gražią krūtinę. Koks pagrindinis skirtumas? Jei moteris yra kūda ir jos audinių sluoksnis plonas, implantas yra kur kas labiau matomas, matosi jo kontūrai, krūtys atrodo nenatūraliai.

Sumažintos krūtys gali ataugti – ko dar galima tikėtis po krūtų plastikos?

Silikonas yra standesnė, tirštesnė medžiaga, jis išlaiko savo formą, todėl turime kur kas natūralesnį vaizdą. Tomas Budrius — O kokia yra implantų dydžių skalė? Mokslu remiantis, saugiausias būdas yra pjūvelis po krūtimi. Taip pat svarbu paminėti ir vietą, kur yra dedamas implantas: po liauka arba po raumeniu. Kur jį dėti, priklauso nuo krūties dydžio ir moters turimo riebalinio ir liaukinio audinių.

Buitiškai mėgstu paaiškinti — jei paimsime kompiuterio pelyte ir uždengsime ją paklode, akivaizdžiai matysiu kompiuterio pelės kontūrus. Bet jei pelyte uždengsiu storesne antklode, matysiu, kad po antklode kažkas yra, bet kas — jau nepasakysiu.

Taip yra ir su krūtimis — jei moteris liesa, jos natūrali krūtinė maža, pavyzdžiui, A dydžio, ir įdėsime jai implantą po liauka, matysime visus implanto kontūrus. Jei implantą dėsime po raumeniu, jis kur kas labiau sušvelnins implanto kontūrus. Didesnę natūralią krūtinę turinčiai krūtinės riebalų sunku prarasti galima dėti implantus po liauka, tuomet ir reabilitacinis laikotarpis yra trumpesnis. Tokiu atveju galime naudoti skirtingus implantus, norėdami kompensuoti šią asimetriją.

Reikia paminėti, kad skirtingi implantai skirtingai sveria, gyvenimo eigoje jie skirtingai ir keisis. Dabar labiau linkstama prie krūtinės riebalų sunku prarasti koregavimo savais riebalais, t. Pasaulyje yra nemažai atvejų, kai moterys nuotaikos svyravimus, nerimo priepuolius, migreną ir kt.

Jeigu žiūrėtume šiek tiek plačiau, žmonės savo kūne ir taip turi daug implantų. Pradėkime nuo paprastų dantų implantų, klubų, kelių sanarių implantų.

Prarasti kūno riebalų riebalai, Prarasti riebalus ir svorį

Dalis šių implantų sudedamųjų dalių — tas pats silikonas, kuris yra naudojamas krūtyse. Tačiau yra kitų moksliškai įrodytų komplikacijų po krūtų operacijų. Viena pagrindinių, susijusių su implantais — kapsulinė kontraktūra.

Tai reiškinys, kai aplink implantą susidaro kapsulė — buitiškai pavadinkime ją vidiniu randu.

Jūs negalite nukreipti riebalų nuostolių. Kaip atsikratyti vyro krūtinės

Krūtų didinimo operacijos metu mums reikia krūtinės riebalų sunku prarasti kapsulės, jos užduotis — laikyti implantą tinkamoje vietoje. Problema atsiranda, kai kapsulė, arba kitaip — randas, formuojasi vis plačiau, storėja ir dėl to suspaudžia implantą.

Dėl ko taip atsitinka, šiandien nėra vienareikšmių atsakymų. Yra daug teorijų: galbūt kalta genetika, mikroorganizmai, mikroklimatas. Lietuvoje kapsulinė kontraktūra nėra dažnas reiškinys, tuo tarpu šiltesniuose kraštuose, pavyzdžiui, Australijoje tai pakankamai dažna problema.

Tikrai žinome, kad šiurkštūs implantai dažniau sukelia kapsulinę kontraktūrą, tačiau ir švelnaus paviršiaus implantai gali tapti šios problemos priežastimi.

Kapsulinė kontraktūra nesutrikdo sveikatos, tiesiog pakinta krūties vaizdas ir estetiškai ji neatrodo gražiai. Iš kapsulinės kontraktūros simptomų, pabrėžčiau tempimo jausmą arba diskomfortą krūtyje. Ši problema sprendžiama šalinant implantą su pakitusia kapsule. Dėti naują implantą ar nedėti — diskusijų ir pacientų noro reikalas. Visi gamintojai prisiima kapsulinės kontraktūros riziką sau ir duoda 15 m. Pacientui belieka pasidengti chirurgines išlaidas.

Ar tai komplikacija, ar ankstyvo pooperacinio laikotarpio nesilaikymo pasekmė — sunku pasakyti. Įdėjus implantą, tam tikrą laiką turime būti atsargūs ir riboti savo fizinį aktyvumą. Jeigu po operacijos, dar nespėjus sugyti audiniams, nesilaikome režimo, esame per aktyvūs, nedėvime specialios liemenėlės, implantas gali imti judėti ir vėliau dėl žemės traukos nučiuožti į apačią.

Vėlgi, tai estetinė problema, bet sveikatai problemų nekelia. Pooperacinis režimas yra labai svarbus, ypač mūsų kasdieniame intensyviame gyvenime. Yra ir dar viena, teorinė, komplikacija. Dabar vyksta daug diskusijų dėl didelių ląstelių limfomos — tai imuninės sistemos piktybinė liga, kuri, manoma, gali būti susijusi su krūtų implantais. Jau bene trejus metus pasaulyje vyksta daugybė konferencijų, nagrinėjančių šią temą. Didesnė rizika yra toms pacientėms, kurios turi šiurkštaus paviršiaus implantus Tačiau ta pačia liga serga šimtai tūkstančių moterų ir vyrų, kurie neturi krūtų implantų.

Kada reikėtų sunerimti? Jei turime krūtų implantus daugiau nei 8 metus ir staiga viena krūtis pastebimai padidėja. Tuomet reikėtų atlikti krūtų echoskopijos tyrimą. Jis parodo, ar aplink implantą yra skysčio. Jei skysčio yra, galime krūtinės riebalų sunku prarasti šią ligą.

Ką tuomet darome? Paimame skysčio pavyzdį ir išsiunčiame jį tirti. Jeigu randama ligos užuomazgų, tuomet reikia pašalinti implantą kartu su susidariusia kapsule.

Jei krūtis padidėja ir toliau gyvename su padidėjusia krūtimi, tuomet situacija gali progresuoti ir išsivystyti kraujo piktybinė liga. Amerikiečiai yra atlikę ganėtinai juokingą tyrimą, bet jis gerai iliustruoja tikimybę susirgti šia liga: vaikštant valandą Niujorko gatvėmis yra didesnė rizika būti partrenktam automobilio, nei susirgti šia liga.

Bet rizika, vis dėlto, yra. Dažnai sakoma, kad pakartotinė intervencija turi būti atliekama kas metų. Dauguma gamintojų rekomenduoja implantus keisti vien dėl to, kad tai apsimoka verslui.

Klubų implanto, kelio implanto juk nekeičiame, tad kam keisti krūtų implantus? Kartą per metus yra privaloma pasidaryti krūtų echoskopiją ir vizualiai įvertinti, ar implantas nepakito. Madinga mesti svorį nepakito? Valio, gyvename toliau. Jei matome, kad su implantu kažkas negerai — tuomet tiriame, sprendžiame, ar reikia kažką daryti. Iš mano praktikos, seniausias implantas, kurį man teko pašalinti, buvo 24 m.

Šalinome tik dėl to, kad moteris jau buvo vyresnė, norėjo krūtų pakėlimo ir nebenorėjo implantų. Tas 24 m. Tačiau yra buvę ir atvejų, kai po ketverių metų implantas pakito, įplyšo, jį šalinti reikėjo anksčiau.

Pavyzdžiui, autoįvykis. Saugos diržas eina per mūsų krūtinkaulį, smūgio metu mus veikia didelė inertinė jėga ir ji gali įplėšti implantą. Vienaip ar kitaip, plyšęs implantas šiandien nėra pavojingas. Suplėšius implantą, silikoninis gelis neišbėga. Senesnės kartos implantai buvo pavojingi tuo, kad gelis, tarsi vanduo, išbėgdavo. Vėlgi, šiuo atveju trūksta mokslinių tyrimų, apibrėžiančių, kas nutiktų, jei ilgai gyventume su plyšusiu implantu. Greičiausiai, moteris to net nesupras, nes dažnai nesimato, kad implantas yra plyšęs.

Įgudęs chirurgas, apčiuopiant krūtį, dėl tam tikrų standumo pakitimų galėtų įtarti, jog implantas plyšęs. Implantą suplėšyti galima jį tiesiog dedant į krūtį. Kadangi darome mažus, siaurus pjūvelius, implantas gali plyšti įvedimo metu. Taip pat įmanoma padaryti per didelę arba per mažą implanto kišenę, dėl kurios implantas atrodys neestetiškai ir gali atsirasti kitų problem.

Galima ne taip atidžiai stabdyti kraujavimą operacijos metu ir po jos gali būti nenumatytas pakraujavimas aplink implantą, kas, vėlgi, didina kapsulinės kontraktūros riziką. Techninių veiksnių yra, bet operuojantis chirurgas komplikacijų vengia visomis išgalėmis.

Yra ir techninių komplikacijų, tokių kaip kraujavimas ar riebalų sankaupų susidarymas, kuris yra galimas po šios operacijos. Tarkime, turime patįsusią, nukarusią krūtinę — jei persodinsime į ją riebalus, estetiškai tik dar labiau pakenksime, nes krūtinė bus dar didesnė ir sunkesnė.

Tam, kad turėtume gerą rezultatą, turime turėti taisyklingos formos krūtis, o reikiamą tūrį suteiksime riebalais. Kartais užtenka vienos operacijos, kad gautųsi natūralus, saikingas vaizdas. Jei moterys nori didesnių krūtų, kartais prireikia dviejų operacijų. Jei norime pasididinti krūtis ir savų riebalų nepakanka, yra vadinamosios kombinuotos krūtų didinimo operacijos — naudojant mažesnį implantą ir persodinant savų riebalų. Jei norėtume iš A krūtinės dydį pakeisti į C, tam mums reikėtų maždaug ml implantų.

Jei naudotume hibridinę operaciją, galėtume pasiimti ml. Kuo šis būdas pranašesnis? Mažesnis implantas yra lengvesnis. Kuo lengvesnis implantas, tuo mažiau problemų. Iš esmės, implantas turi savo formą — kokį jį įdėjai, tokia krūtinė ir bus.

O kai krūtinės riebalų sunku prarasti riebalus, galime tvarkyti tam tikras problemas, pavyzdžiui, pasiaurinti tarpkrūtį. Man, kaip chirurgui, atsiriša rankos modeliuoti krūtis. Kombinuotas krūtų didinimas implantais ir riebalais yra pranašesnis, tačiau ir kainuoja daugiau.

Vien jas nešioti yra sunku, jos sukelia daug pakitimų kūne, pavyzdžiui, spazmų nugaros raumenyse pasikeičia laikysena. Krūtų mažinimo operacijos tikslas yra sumažinti vieną arba abu šiuos sluoksnius ir suteikti krūtims naują, gražią formą.