Svorio metimas tapus blaiviu

Daž­nai pa­si­kal­ba­me apie Šve­di­jos po­li­ti­nės kul­tū­ros pa­vyz­džius, apie val­džios san­ty­kį su pi­lie­čiais, ir aš gir­džiu vi­sai ki­tus da­ly­kus. Džiugina, kad Lietuvos žmonės atlaikė visas negandas ir tiek daug pasiekė, ypač per pastaruosius trisdešimt metų. Nors ir nedaug, bet teko susipažinti su buvusios sovietinės sistemos apribojimais tiek ekonomine, tiek vertybine prasme. Šiandien įvairiomis formomis ir toliau pasireiškia žmogaus išnaudojimas bei pažeminimas. Grau­ži­nie­nei po mū­sų pir­mi­nin­ka­vi­mo Eu­ro­pos Ta­ry­bai, nes sep­tin­tas vi­ce­pir­mi­nin­ko eta­tas bu­vo įves­tas tuo pre­teks­tu, kad pir­mi­nin­kau­si­me Eu­ro­pos Ta­ry­bai.

Tai yra pagrindas, kaip mes sau apsibrėžiame lietuvybę ir dažniausiai tuo gyvename. Labiausiai jaudina šių dienų Lietuvos raida, kai valstybė ženkliai atitrūkusi nuo žmonių, kurie nebesijaučia esantys patys šeimininkais.

Svorio metimas tapus blaiviu įtakojama socialinės ir politinės kultūros nepakankamumu. Na ir Lietuvos išskirtinumo pasaulyje paieškos. Nebūdama Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininke, profesija — ekonomistė, svajočiau būti rašytoja ar literatūros kritike, kad galėčiau ne tik rašyti, bet ir perskaityti kuo daugiau knygų šypsosi.

Zimnickaitės nuotrauka 69 Apie vakar Vidmanas Martikonis: ryškiausias mano gyvenimo laikotarpis, kuris pastūmėjo į šiuolaikinio gyvenimo pradžią, buvo metais, kuomet būdamas energingas ies metų pilietis pajaučiau artėjančius nepriklausomos Lietuvos kontūrus ir laisvumo dvasią.

Kartu su ilgai laukta nepriklausomybe, rinkos ekonomika padėjo gyvenime pradėti naują etapą. Vidmantė Martikonytė: prieš keletą metų dirbau advokatės padėjėja, tai nebuvo mano pašaukimas, niekad į darbą neidavau su džiaugsmu. Ir vieną dieną vartydama dokumentus tiesiog susimąsčiau — nejaugi šitaip praleisiu dar 50 metų? Tą dieną ir nusprendžiau mesti teisinį darbą ir viską pradėti iš pradžių.

Vidmanas Martikonis: pažvelgus į šių dienų aktualijas labiausiai neramina tai, kad visomis priemonėmis įvairios valdžios iniciatyvos kuria išlaikytinių mentalitetą, bando įdiegti suvokimą, jog žmogui priklauso gauti vieną ar kitą dalyką neįdedant pastangų, šalyje palikdamos vis mažiau vietos veikiančiam ir kuriančiam žmogui.

Dideliu pagreičiu trūkinėja valdžios ir žmonių tarpusavio ryšiai, nyksta pasitikėjimas sava valdžia, o tai veda į augantį abejingumą. Net ir pačia moderniausia įranga apsiginklavę piliečiai neapgins savo valstybės, jei šie bus ja abejingi ir nusivylę.

Uploaded by

Vidmantė Martikonytė: man labai rūpi globalinis atšilimas, kaip galime sumažinti poveikį klimato kaitai. Vidmanas Martikonis: galvojant apie ateitį, būsimoms kartoms linkiu nesiblaškyti, tvirtai ir atkakliai eiti savo keliu užsibrėžtų tikslų link.

Tokio kelio pagrindas yra pasitikėjimas savimi ir įmanomas tik tada, kuomet tikrai tiki tuo, ką darai. Ateities kartoms ir valstybei svarbu suprasti, kad didus ir stiprus — ne tas, kuris garsiai šaukia ir grėsmingai būgnais muša, o tas, kuris mažais žingsneliais diena iš dienos siekia savo svajonių ir tikslų. Tikiuosi, kad ateityje žmonės jaust laimingi ir laisvi bei to pasekoje kurtų protingą valdžią ir stiprią valstybę. Vidmantė Martikonytė: saugoti ir vertinti tradicijas.

Vidmanas Martikonis: jei galėčiau pasirinkti, kuo būti, jei nebūčiau savimi, turbūt ilgai dvejočiau, kadangi kyla įvairiausių idėjų, nuo Zebedeno iki Puntuko. Tačiau šiuo metu artimiausia mintis man yra būti žeme, ant kurios išdygo seniausias Lietuvos Stelmužės ąžuolas. Vidmantė Martikonytė: esu tuo, kuo norejau būti, manau, jei nebūčiau išdrįsusi mesti teisininkės karjeros, bučiau namų šeimininke.

Zimnickaitės nuotrauka 71 Apie vakar Martinas Gusiatinas: nuo jaunų dienų buvau aktyvus, nieko nedariau puse jėgos. Jei sportavau, tai sportavau, jei stačiau, tai rūpinausi tuo dieną naktį. Dėl to suvokimo netapau atsiskyrėliu, neišėjau basas į miško lūšnelę vienatvėje mąstyti apie pasaulio slėpinius. Darbas, aktyvi kasdieninė veikla man ir riebalų nuostolių funkcija teikia didžiausią malonumą.

Bet dabar jau žinau, kad pajutau būties pilnatvę ir dvasios ramybę tada, kai netaupydamas uždirbtų pinigų, įvykdžiau mamai duotą pažadą pastatyti Klaipėdoje sentikių maldos namus su visu kompleksu kitų pastatų, o kitame miesto gale, jausdamas visos šeimos palaikymą, labai ženkliai svorio metimas tapus blaiviu Šv.

Pranciškaus Asyžiečio koplyčios prie dvasinės paramos onkologiniams ligoniams centro ir pranciškonų vienuolyno statybą. Tai yra vietos, kur žmonės neša savo džiaugsmus ir bėdas, tikiuosi, kad randa ramybę, kurią aš pats pajutau.

Martinas Gusiatinas: gyvenu seniai, mačiau įvairius laikus. Džiugina, kad Lietuvos žmonės atlaikė visas negandas ir tiek daug pasiekė, ypač per pastaruosius trisdešimt metų. Bet negaliu nutylėti, kad stebiuosi ir nusimenu, matydamas, kiek jėgų yra švaistoma valdžios dalyboms, smulkių interesų gynimui ir intrigėlių rezgimui.

Jei tiek jėgų mūsų valdantieji visose valdžios grandyse, nuo savivaldos iki Seimo, skirtų tiesioginiam darbui, kuriam yra pašaukti ir išrinkti, Lietuva klestėtų ir būtų pavydėtinas pavyzdys. Martinas Gusiatinas: taikos ir ramybės. Visa kita yra uždirbama.

Grupės nariai turi galimybę pamatyti save ir savo problemą kitų akimis, pasimokyti iš jų situacijų, atsikratyti bendravimo baimių, depresijos.

Martinas Gusiatinas: mūsų kartai realybė pranoko bet kokias svajones. Nėra prasmės gyvenime mėginti žiūrėti į galinio vaizdo veidrodį ir spėlioti, kas galėjo būti kitaip. Nuėjau savo kelią, nieko nesigailiu ir nieko nenorėčiau keisti ar būti kuo nors kitu. Dievo Motinos Dangun ėmimo ir šv.

Kubaičio nuotrauka 73 Apie vakar Esminis lūžis įvyko — metais, Lietuvai išsivaduojant iš sovietinės okupacijos ir tai motyvavo rinktis kelią, susijusį su tarnyste svorio metimas tapus blaiviu. Kalbant globaliai, rūpi ir jaudina geopolitiniai dalykai ir sprendimai, susiję su Lietuvos saugumu, ES ateitimi. Kalbant apie Lietuvą — valstybės raida, ekonominis augimas, žmonių pasitenkinimas savo šalimi, valstybės vieta globaliame pasaulyje. Didžiuokimės, kad esame šios didžios savo istorija ir širdimi valstybės gyventojai, jos rytdienos istorijos kūrėjai — nuolat širdyje nešiokime savo valstybės simbolius, niekada jų neišduokime, išsaugokime unikalią kalbą, papročius, būkime demokratinio, bendražmogiškomis vertybėmis grįsto pasaulio kokybinė dalis.

Tikriausiai siekčiau to paties — tarnauti savo valstybei ir jos žmonėms. Repšio nuotrauka 75 Apie vakar Birutė Garbaravičienė: likimas laimingai lėmė, kad turėjome ypatingus tėvus, kad pavyko sutikti charizmatiškų asmenybių.

Galbūt svarbiausias gyvenimo momentas, kai atradom vienas kitą ir visam gyvenimui tapom bendražygiai: mūsų santuoka jau įkopė į penktąją dešimtį, o laimingiausi momentai, kai gimė mūsų sūnūs Jonas ir Saulius. Lūžiu galėtume abu vadinti Nepriklausomybę ir Laisvę — būti savimi, kalbėti, rašyti, veikti, atrasti naują pasaulį.

Birutė Garbaravičienė: yra daugybė dalykų, kuriais galime džiaugtis, bet labai dažnai nemokame. Deja, vis dar šlubuojame kurdami atvirą pilietinę visuomenę. Birutė Garbaravičienė: esminės vertybės nesikeičia ir reikia branginti, tai, ką turime — laisvę, idealus, žmogiškumą, pagarbą vienas kitam, gebėjimą išgirsti, kalbėti net ir su oponentais be šališkumo ir pykčio.

Kad ir ką mums pirštų technologijų, malonumų ir tuštybės kupinas pasaulis, nereiktų pamiršti idealizmo ir Dešimt Dievo įsakymų. Birutė Garbaravičienė: esame tuo, kuo esame ir dėkingi Apvaizdai už tai, ką turime. Zimnickaitės nuotrauka 77 Apie vakar Ričardas Malinauskas: šviesios atminties profesoriaus, Seimo nario Justino Karoso įkalbintas sutikau dalyvauti ųjų savivaldos rinkimuose — tai buvo esminis pokytis, kai iš sėkmingo šeimos svorio metimas tapus blaiviu pasukau į savivaldos politiką.

Tai aukštyn kojomis apvertė mano gyvenimą. Sulaukęs didžiausio druskininkiečių palaikymo, buvau išrinktas pačiu jauniausiu Lietuvos meru. Ir prisiėmiau atsakomybę už Druskininkus, tada reikalavusius didelių pokyčių.

Ričardas Malinauskas: gyvendamas valstybės pulsu ir vertindamas paskutinį dešimtmetį, nerimauju dėl Lietuvos valstybės traukinio nulėkimo nuo teisinės valstybės bėgių. Ričardas Malinauskas: svajokime ir kurkime nenaikindami, vedini teigiamų emocijų ir kilnių tikslų.

Ričardas Malinauskas: mano svajonė ir siekis — klestintys Druskininkai. Jei nebūčiau tuo, kuo dabar esu, būčiau versle, svorio metimas tapus blaiviu plėtočiau šeimos verslą, užkariaudamas Lietuvos ir užsienio rinkas.

Zimnickaitės nuotrauka 79 Apie vakar Be jokios abejonės, man, kaip ir daugeliui, reikšmingiausia buvo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Nors ir nedaug, bet teko susipažinti su buvusios sovietinės sistemos apribojimais tiek ekonomine, tiek vertybine prasme.

Buvo daug deklaracijų ir suvaržymų bei nedaug galimybių. Atkūrus nepriklausomybę, tarsi šviežio oro gūsis plūstelėjo galimybių gausa ir Praūžė banditizmo laikotarpis, nusinešęs ne vieno aktyvaus ir šviesaus proto verslininko gyvybę.

Bet mes nesustojome, kūrėme, statėme, vystėme naujus santykius, naują ir, mūsų manymu, žymiai teisingesnę, vertybių sistemą. Gyvename geriau nei kada nors anksčiau, bet Tarpais atrodo, kad kažkokia nematoma jėga, pasinaudodama mūsų silpnybėmis, o gal kvailumu, susuka tokį įvykių verpetą, kad niekas nebesuvokia kur tiesa, o kur melas, kas gerai, kas nevisai.

Bet viskas nurimsta, mes tobulėjame, vystomės, rūpinamės gerove, kovojame dėl savo vietos, reikšmingumo Europos sąjungoje ir Mažų tautų, valstybių stiprybė slypi jos piliečių vienybėje. Žmonės ją kurią arba naikina. Norisi, kad kažkada ateityje mes ją turėtume tokią tikrą, kad turtingas ir vargšas kartu už ją stovėtu petis į petį, apie mus sklistų gandas iki pat tolimųjų šalių, ir tai būtu mūsų egzistencinės teisės išraiška. Priešingu atveju, mes galime ją ir prarasti, kaip jau ne kartą buvo įvykę mūsų istorijoje.

Būčiau karvedys kokios nors didelės armijos, kovojančios su blogiu ar už išlikimą. Repšio nuotrauka 81 Apie vakar Justas Janauskas: tikriausiai didžiausią įtaką verslui ir pasiekimams turėjo mano užsispyrimas nepasiduoti. Ir gerais, ir blogais laikais reikėjo išlaikyti blaivų protą ir judėti toliau. Devyneri metai kuriant Vinted, tuomet Vinted paleidimas gyventi savo gyvenimą, ir naujų įmonių Vieta ir Qoorio įkūrimas tęsia šią kelionę. Gabija Grušaitė: po dvylikos metų gyvenimo svetur Malaizijoje ir Londone grįžau į gimtąjį Vilnių ir jaučiu, jog dabar tiek save pačią, tiek savo miestą matau visai kitaip ir norisi kurti čia gyvenimą.

Justas Janauskas ir Gabija Grušaitė: technologijos sparčiai riebalų deginimo papildas pasaulį, kartu nori nenori tenka keistis ir mums. Dabartinė edukacijos sistema nėra pritaikyta šiai realybei ir neparuošia jaunų žmonių ateičiai. O naujame pasaulyje nuolatos mokytis turės visi, ir jauni ir seni, tad ieškome tam sprendimų, kurie veiktų ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

Justas Janauskas ir Gabija Grušaitė: abu esame ir būname tik taip, kaip norime. To ir norėtume palinkėti mūsų šaliai ir ateities kartoms. Malūko nuotrauka 83 Apie vakar Romualdas Bėkšta: pokytį, judėjimą į priekį skatina sutikti žmonės, bendradarbiavimas ir draugystė.

Manau, kad gebėjimas išlaikyti ilgalaikius santykius yra didelė vertybė tiek versle, tiek ir gyvenime. Romualdas Bėkšta: mes gyvename kryžkelėje daugeliu prasmių: tarp Rytų ir Vakarų, taip pat esame Europos pakraštys, bet kartu — jos centras.

Tokiame kontekste yra vienas ypač aktualus ir neišspręstas klausimas — švietimas. Sena sistema jau neveikia, o nauja dar nesukurta. Kol kas tik dairomės bei ieškome pasaulinių pavyzdžių ir čia vėl esame kryžkelėje. Kasdieniai dabarties bei netolimos ateities iššūkiai, tokie kaip dirbtinio intelekto ir žmogaus santykis, reikalauja pažengusios, jau veikiančios švietimo sistemos. Neabejotinai didžiausios investicijos turėtų būti šioje srityje, jos esminiams pokyčiams. Romualdas Bėkšta: būti laisviems ir darbštiems, kurti ir gyventi įdomų gyvenimą, kuris nebūtų paviršutiniškas.

Tvarumas, ilgalaikiškumas yra ateitis. Romualdas Bėkšta: visų pirma, sakyčiau, kad dar nesu tapęs kažkuo, nes esu kūrimosi procese.

Po metų, trejų ar dešimties būsiu kitoks — bet vis dar procese. Jis nesibaigiantis. Negalima tiesiog sustoti ir pasakyti - viskas, nes tai būtų iliuzija. Judėjimas, virsmas yra esminiai ir prigimtiniai viso pasaulio dalykai. Kiekvieną dieną matau naujas galimybes, kurios, kaip mozaika, formuoja tiek ateitį, tiek ir mane.

Malūko nuotrauka 85 Apie vakar Kaip tik artėjo mano aštuonioliktasis gimtadienis, o kartu su juo daug svarstymų ir apmąstymų dėl ateities. Šiandien, žvelgdamas atgal į tuos įvykius suprantu, jog būtent naktis šalia Televizijos bokšto nulėmė tai, jog atsisakiau savo ankstesnių planų ir pasirinkau dirbti Lietuvai.

Šiandien galvoje sukasi trys raktažodžiai — valstybė, visuomenė ir verslas — bei mintys, kaip kartu su Registro centro komanda galime padėti jiems dar stipriau dirbti kartu, didinti tarpusavio bendradarbiavimą ir siekti visoms pusėms naudingų rezultatų.

Palinkėčiau išlaikyti tą patį tempą, kuriuo augame ir tobulėjame kaip valstybė pastaruosius 30 metų. Per tuos metus pasiekėme be galo daug, bet tolimesnis ryžtas ir ambicijos yra būtini sėkmingai valstybei. Jei reikėtų rinktis iš naujo, vis vien rinkčiausi darbą valstybei. Zimnickaitės nuotrauka 87 Apie vakar Visas žmogaus gyvenimas yra potvyniai ir atoslūgiai. Kiekviena diena, kiekviena patirtis, kiekvienas augimas ir brendimas gali pasitarnauti ir turi pasitarnauti asmenybės brandai, augimui, gelmės bei prasmės suvokimui.

O visa tai veda į savęs paties buvimo būti svorio metimas tapus blaiviu pasaulyje atradimą. Nėra lengva ir labai paprasta atrasti esminius lūžius. Manau, kad vaikystės, paauglystės ir savęs atradimo lūžiui pasitarnavo namų aplinka: 16 kvadratinių metrų kambarėlis ir 5 asmenų šeima.

O už ėjimą į bažnyčią ir pajuoka prieš klasę. Visa tai formavo supratimą, kad svarbu gyvenime ne tai, ką turi, bet tai, kas esi. Lūžio taškas buvo kelias, vedantis į Šventovę. Į tą erdvę, kurioje galėjau būti pačiu savimi. Būti bendruomenės akivaizdoje, būti tarnystės kelyje, matyti ir patirti sutiktų ypatingų dvasinių šviesulių pamokas ir padrąsinimus. Jų gyvenimo, pavyzdžio ir brandos epochoje esu subrendęs. Man tai buvo ypatingu padrąsinimu, savivertės branda, savigarbos mokykla ir gebėjimas kiekvieno sutiktojo akivaizdoje būti savimi ir būti tikru.

Antrasis lūžis — kunigystės kelio pasirinkimas. Sąmoningas, laisvas, asmeninis sprendimas, kuris subrendo kaip atsakymas į pasaulio tikrovę, į būtinybę ir poreikį taip išreikšti save.

Asmenybių pavyzdys. Šeimos vidinė stiprybė, kuri pasireiškė ne idealiais nugludintais santykiais, bet išmintingu supratimu ir palydėjimu atrasti savo kelią. Tėvų dovanota laisvė pasirinkti kelią, močiutės ypatingas savęs atidavimas anūkams.

Trečiasis lūžis — atsakomybė prieš visuomenę. Sąjūdžio Kelias, Nepriklausomybės kelias kartu susipynęs su jaunystės svajonėmis ir poreikiais. Visa tai ir suformavo esminį gyvenimo lūžį — savęs atradimo, savivokos ir pašaukimo kelio atradimą. Esu labai laimingas žmogus, kad mano svajonė, pašaukimas, tarnystė ir veikla atrado darną mano asmenyje ir gyvenime. Širdyje daug dalykų mąstant apie šiandieną. Labiausiai rūpi žmonių tarpusavio santykių darna ir visos žaizdos, kurios atsiveria — susvetimėjimas, individualizmas, vartotojiškumas, susipriešinimas, besaikis lenktyniavimas, kuris ir atveda prie didžiosios problemos — kito, šalia esančio, atmetimo.

Kovojame už žmonių su negalia teises ir, tuo pačiu, reikalaujame selektyvinių abortų įstatymo. Kovojame už gyvūnų teises, bet visiškai, kaip normalų dalyką, kaip žmogaus teisę, svarstome teisę į gyvybės nutraukimą. Esame pasimetę vertybinėje hierarchijoje. Ne stiprūs svorio metimas tapus blaiviu akivaizdoje arba dėkingi už likimo smūgius. Pavyzdžiui, aš visuomet norėjau savo vaikams sunkumų. Tikrų, rimtų išbandymų. Pakankamai didelių iššūkių, kuric pa- dėtų jiems tapti užjaučiantiems ir išmintingiems.

Štai kad ir besi- laukiančios pabėgėlės merginos, su kuriomis kasdien bendrauju. Mačiusios sunkiai nusakomo vargo, bet tik pažiūrėkit į jas: uoliai triūsia, aukojasi ir jaučiasi dėkingos. Ko daugiau gali linkėti savo vaikams?

Olis pranešė naujieną vieną vakarą bevakarieniaujant, švytėdamas tokia pat išdidžia šypsena, kokia šypsojosi tada, kai, būdamas dvejų, svorio metimas tapus blaiviu iš sodo negyvą paukštį. Tomas, aišku, pašo- ko iki lubų, vienu metu net tikromis ašaromis apsipylė.

Dėl Dievo meilės! Visa tai vyko prieš penkis mėnesius. Kai pasiruošimas ves- tuvėms dar nebuvo prasidėjęs. Liusės tėvu Peteriu sėdime greta minkštuose Liudviko XV Su stiliaus krėsluose, atsuktuose į raudoną aksominę užuolaidą. Liu- sė vis išlenda iš už užuolaidos ir atsistoja ant pakylos, o parda- vėja Ronda ima tūpčioti aplink ją. Svarstau, ką būtų pasakiusi mano motina, jei būčiau pakvictusi ją į tokią vietą. Aš pasiūsiu tau vestuvinę suknelę, o Aida su Norma iš bažnyčios pagelbės. Tie­siog pa­si­da­lin­ki­te sa­vo pa­tir­ti­mi, kas jau pa­da­ry­ta.

Ži­no­te, aš da­riau ne tik ten, kur dir­bau, to­je vie­to­je, bet, nors ir kaip bū­tų keis­ta, man te­ko pa­si­dar­buo­ti ir Sei­mo veik­lo­se. Mi­nist­ras K. Star­ke­vi­čius ne­duos man pa­me­luo­ti, kad Sei­mo Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas daž­nai neap­si­ei­da­vo ar­ba aš neap­si­ei­da­vau be jo, no­rė­da­mas nuo­lat da­ly­vau­ti to­se veik­lo­se ren­giant tuos ak­tus. Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ly­giai taip pat — nuo­lat įsi­trauk­da­vau į tas veik­las.

Kal­bant apie tai, ką aš ten dir­bau, ką aš dir­bau va­do­vau­da­mas, bū­da­mas fa­kul­te­to de­ka­nu. Emig­ran­tų tarp jų mes ne­tu­rė­jo­me. Tai bu­vo tiks­lin­gas ren­gi­ma­sis, tiks­lin­gas ėji­mas ir tai bu­vo be­veik spe­ci­fiš­kai kai­mo švie­suo­me­nės ren­gi­mas.

LED bar apšvietimo privalumai

Api­ben­drin­tai to­kia bū­tų ma­no pa­tir­tis. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, klau­si­mams ir at­sa­ky­mams skir­tas lai­kas jau bai­gė­si. Ačiū ger­bia­mam V. Pranc­kie­čiui už iš­sa­ky­tas min­tis.

Da­bar, ger­bia­mie­ji, yra Sei­mo na­rių, ku­rie pa­reiš­kė pa­gei­da­vi­mą da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je. Pir­ma­sis da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je už­si­ra­šė Sei­mo na­rys G. Pri­me­nu, kal­bė­ti ski­ria­ma penkios mi­nu­tės.

Kvie­čiu Sei­mo na­rį G. Land­sber­gį į tri­bū­ną. Bal­sai sa­lė­je G. Sta­tu­tas aiš­kiai ne­apib­rė­žia dis­ku­si­jos ren­gi­mo mo­men­to ir, aš ma­nau, mes, tau­py­da­mi lai­ką, ga­lė­tu­me tu­rė­ti ben­drą dis­ku­si­ją po abie­jų kan­di­da­tų pri­sis­ta­ty­mo ir at­sa­ky­mų į klau­si­mus. Ly­giai taip pat aš at­krei­piu dė­me­sį, kad Sta­tu­te yra dar api­brėž­tos ir ki­tos nuo­sta­tos ren­kant Sei­mo Pir­mi­nin­ką.

Pra­šau jų taip pat lai­ky­tis. Ger­bia­mi ko­le­gos, su­tin­ka­te su G. Ste­po­na­vi­čiaus pa­siū­ly­mu, kad bū­tų ben­dra dis­ku­si­ja pa­si­sa­kius ant­ram kan­di­da­tui į Pir­mi­nin­kus? Bal­sai sa­lė­je Pra­šom E. Gent­vi­lą į tri­bū­ną. Plo­ji­mai Pri­me­nu, ski­ria­ma 30 mi­nu­čių. Į klau­si­mus at­sa­ky­ti taip pat 30 mi­nu­čių. Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, ko­le­gės, su­si­rin­ku­sie­ji, m.

Bu­vo at­šauk­tas tuo­me­ti­nis Sei­mo Pir­mi­nin­kas V. Ged­vi­las ir spa­lio 3 die­nos ry­te bu­vo pa­sa­ky­ta, kad da­bar bus ren­ka­mas nau­jas Sei­mo Pir­mi­nin­kas, tai yra pa­siū­ly­ta L. Tie­siog gal­vo­da­mas, kad ne­ga­li Sei­mas ir Lie­tu­va tap­ti vie­nos par­ti­jos ko­kių nors vi­di­nių, už­ku­li­si­nių žai­di­mų įkai­tu, nu­ta­riau, kad kan­di­da­tuo­siu.

At­si­ra­do ko­le­gų, ku­rie ma­ne pa­lai­kė. Su­rin­kau 40 kaž­kiek bal­sų. Ma­no ža­vi opo­nen­tė L. Grau­ži­nie­nė ta­po Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ne­sa­kau, kad ko­kių nors bai­sių bė­dų Lie­tu­vo­je at­si­ti­ko, ta­čiau Sei­mo pres­ti­žas, Sei­mo Pir­mi­nin­ko ins­ti­tu­ci­jos pres­ti­žas tik­rai ne­pa­ki­lo. Šian­dien aš esu vi­siš­kai ki­to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je.

Document Information

Aš šian­dien ne­ga­lė­čiau pa­var­to­ti to­kios fra­zės, nes aš iš es­mės ne­pa­žįs­tu sa­vo šios die­nos kon­ku­ren­to V. Man jis, kaip žmo­gus, la­bai pa­tin­ka. Aš apie jį, kaip apie moks­lo žmo­gų, kaip šiaip apie žmo­gų, esu gir­dė­jęs tik ge­rus at­si­lie­pi­mus, ta­čiau ger­bia­mo Vik­to­ro aš vi­siš­kai ne­pa­žįs­tu kaip po­li­ti­ko, to­dėl tik­rai ne­lei­siu sau pa­kar­to­ti to­kios fra­zės, ku­ri, pa­si­ro­do, prieš tre­je­tą me­tų bu­vo tei­sin­ga.

Šian­dien aš kan­di­da­tuo­ju ir ne­gal­vo­ki­te, kad man tai yra koks nors iš­šū­kis. Aš gy­ve­ni­me ir po­li­ti­ko­je tu­rė­jau la­bai daug iš­šū­kių.

Vie­nas di­des­nių iš­šū­kių bu­vo šių me­tų ge­gu­žės—­bir­že­lio mė­ne­siais — im­tis ves­ti Li­be­ra­lų są­jū­džio są­ra­šą į Sei­mo rin­ki­mus. Man, kaip galiu sudeginti pilvo riebalus po­li­ti­kui ir kaip žmo­gui, ku­riam vi­si baks­no­jo ir sa­kė: tu ką nors ten ži­nai, tu kaž­kaip prie to pri­si­dė­jęs, tai bu­vo di­džiu­lis iš­šū­kis įveik­ti, lai­mė­ti ir lai­mė­ti dau­giau ne­gu bet ka­da.

Aš tik­rai džiau­giuo­si, kad su tuo iš­šū­kiu su­si­tvar­kiau, to­dėl ne­ma­ny­ki­te, kad ma­ne čia ima koks nors val­džios troš­ku­lys, dre­bu­lys dėl per­ga­lės ar pra­lai­mė­ji­mo.

Tie­siog aš lai­kau­si po­zi­ci­jos, kad šian­dien yra ma­no rim­tas ap­si­spren­di­mas. Ačiū, ko­le­gos, ku­rie ma­ne pa­lai­kė­te. Tas rim­tas ap­si­spren­di­mas yra sie­kiant už­tik­rin­ti Sei­mo opo­zi­ci­jos tei­ses ir pres­ti­žą, o gal­būt ir Sei­mo pres­ti­žą, kad ne­bū­tų ren­ka­ma iš vie­no. Aš sa­vo pra­lai­mė­ji­mo ne­va­din­čiau jo­kiu kar­tė­liu ar nu­si­vy­li­mu, at­vi­ra šir­di­mi pa­svei­kin­čiau V.

Pranc­kie­tį pa­lin­kė­da­mas jam tų da­ly­kų, ku­riuos šian­dien iš­gir­do­me sa­kant. No­riu tik pa­sa­ky­ti — aš nie­kam Lie­tu­vo­je ne­bū­siu staig­me­na, nau­jie­na ar koks nors ne­ži­no­ma­sis. Aš esu nuo ne­pri­klau­so­my­bės pra­džios po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me, svorio metimas tapus blaiviu Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras, esu ne­kai­ta­lio­jęs sa­vo po­li­ti­nės pa­sau­lė­žiū­ros ir po­zi­ci­jų, to­dėl dau­ge­liu klau­si­mų ma­no po­zi­ci­jos, nuo­sta­tos yra iš­sa­ky­tos ir, kaip sa­kau, aš nie­kam ne­bū­siu staig­me­na.

Kaip ži­no­ma, nie­kam ne­bus jo­kia staig­me­na, jei­gu aš šian­dien ir ne­tap­siu Sei­mo Pir­mi­nin­ku. Lin­ke­vi­čius su tuo su­tin­ka. Ger­bia­mie­ji, tu­riu įvai­raus sta­tu­so pa­tir­ties: bu­vau mi­nist­ru, bu­vau po­rą ka­den­ci­jų iš­rink­tas Klai­pė­dos mies­to me­ru, bu­vau tarp pir­mų­jų Lie­tu­vos eu­ro­par­la­men­ta­rų, dar, ro­dos, ke­lio­li­ka me­tų bu­vau sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys, bu­vau lai­ki­na­sis Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas ir, kas įdo­mu, esu va­do­va­vęs Sei­mui.

Land­sber­gis, kar­tu yra ir vals­ty­bės va­do­vas. Ir bu­vo ren­ka­mas at­ski­rai Sei­mo se­niū­nas, ar­ba Aukš­čiau­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo se­niū­nas, ku­ris va­do­va­vo par­la­men­to dar­bui: ves­da­vo po­sė­džius, or­ga­ni­zuo­da­vo frak­ci­jų, ko­mi­te­tų ir ko­mi­si­jų veik­lą.

Tai pus­an­trų me­tų aš bu­vau Sei­mo se­niū­nas, tai­gi tie­siog ir to prak­ti­nio dar­bo aš tu­riu pa­tir­ties. No­riu pa­sa­ky­ti, kad aš taip pat esu moks­lo žmo­gus, esu gam­tos moks­lų dak­ta­ras, su ger­bia­mu V. Pranc­kie­čiu ga­lė­tu­me pa­kal­bė­ti apie ve­lė­ni­nius, glė­ji­nius dir­vo­že­mius, jau­ri­nius dir­vo­že­mius, PH ir t.

Tai tie­siog vė­liau per­si­kva­li­fi­ka­vau į so­cia­li­nius da­ly­kus, į dau­ge­lį so­cia­li­nės po­li­ti­kos ar eko­no­mi­nės po­li­ti­kos da­ly­kų. Šian­dien aš ir­gi no­riu pa­brėž­ti, kaip ir ko­le­ga net ne­si­no­ri sa­ky­ti, kad kon­ku­ren­tas, o kaip ir ko­le­gaLie­tu­vos lai­mė­ji­mus, ku­riuos mes tu­ri­me ma­ty­ti.

Sei­mas ne­tu­ri Lie­tu­vos žmo­nių aky­se su sa­vo rie­te­no­mis ir ne­su­ta­ri­mais at­im­ti iš žmo­nių ma­ty­mą, ži­no­ji­mą, kad Lie­tu­va žen­gia į prie­kį. Kad ir ku­ri val­džia bu­vo Lie­tu­vo­je, svorio metimas tapus blaiviu ši­ta pas­ta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus, ar prieš tai, vi­si sei­mai, vi­sos vy­riau­sy­bės ve­dė Lie­tu­vą į prie­kį ir Lie­tu­va žen­gė di­džiu­lius žings­nius į prie­kį.

Mes ne­ga­li­me ši­to da­ly­ko nu­ra­šy­ti, pa­tin­ka mums ar ne­pa­tin­ka, opo­zi­ci­ja ar dau­gu­ma bu­vo mū­sų žmo­nės, vie­na ar ki­ta par­ti­ja. Iš tie­sų dė­kin­gas ir pra­ėju­siai Vy­riau­sy­bei, ku­ri įgy­ven­di­no dau­ge­lį da­ly­kų, ta­čiau aš apie tai tu­rė­jau ga­li­my­bę kal­bė­ti pas­ku­ti­nia­ja­me pra­ėju­sios ka­den­ci­jos Sei­mo po­sė­dy­je, pra­ėju­sį ket­vir­ta­die­nį.

Mes tu­ri­me dirb­ti taip, kad ne­at­ro­dy­tų Lie­tu­vos žmo­nėms, kad Sei­mas ir po­li­ti­ka yra tik rie­te­nų vie­ta, o ne pro­gre­so, ne Lie­tu­vos kū­ri­mo vie­ta.

Tu­riu pri­pa­žin­ti, kad prieš tre­je­tą me­tų, kan­di­da­tuo­da­mas, kon­ku­ruo­da­mas su L. Grau­ži­nie­ne, aš ne kar­tą su nu­si­vy­li­mu kal­bė­jau, kad, de­ja, po­li­ti­nės par­ti­jos tar­pu­sa­vy­je ba­ra­si, rie­ja­si, įvar­di­jau tas par­ti­jas. De­ja, pra­ėjus dar tre­jiems me­tams, aš tu­riu pa­sa­ky­ti, kad su­si­kal­bė­ji­mo tarp kai ku­rių po­li­ti­kų ar kai ku­rių po­li­ti­nių par­ti­jų Lie­tu­vo­je tik­rai ne­pa­dau­gė­jo, aki­vaiz­džiai su­ma­žė­jo ga­li­my­bės dirb­ti kar­tu Lie­tu­vai.

Man pa­ti­ko vals­tie­čių ir ža­lių­jų pa­siū­ly­mas pa­ban­dy­ti su­konst­ruo­ti pla­čią ko­a­li­ci­ją, tik tiek, kad aš su­pra­tau, kad ji tam­pa ne­re­a­li, ma­čiau, kaip bu­vo čia, ma­čiau, kaip di­dė­jo an­ta­go­niz­mas tarp vie­nų ir ki­tų, į ką re­a­ga­vo ir rin­kė­jai. De­ja, toks ide­a­lis­ti­nis vaiz­das ap­link Vals­tie­čių ir ža­lių­jų par­ti­ją su­bur­ti ir kai­rę, ir de­ši­nę pu­ses ne­bu­vo re­a­lus.

Bet ver­tė­jo pa­ban­dy­ti ar­ba tie­siog įsi­ti­kin­ti, kad, de­ja, po­li­ti­niai flan­gai skir­tin­gų pu­sių jau la­bai stip­riai po­lia­ri­za­vo­si. Ma­no pa­ties prin­ci­pai ir as­me­ni­nės sa­vy­bės iš tie­sų yra to­le­ran­ci­ja, ger­bi­mas kiek­vie­no žmo­gaus, ku­ris tu­ri sa­vo nuo­mo­nę.

Ma­nau, kad čia, Sei­me, mes ma­ty­si­me daug skir­tin­gų nuo­mo­nių, klau­si­mas, ar mes su­ge­bė­si­me su­si­tar­ti. Prie šo­ni­nio mik­ro­fo­no šia­me Sei­me aš ne kar­tą tu­rė­jau ga­li­my­bę, o, ma­no ma­ny­mu, kar­tais prie­vo­lę pa­sa­ky­ti, ar ga­li­me už­baig­ti ty­čio­tis vie­ni iš ki­tų, tie­siog ga­lė­tu­mė­me dirb­ti kar­tu.

Esu at­vi­ras nau­jo­vėms, ma­nau, kad Lie­tu­va tu­ri la­bai daug bū­ti­ny­bių ženg­ti svorio metimas tapus blaiviu prie­kį, ženg­ti į at­ei­tį ir gal­vo­ti at­vi­ra šir­di­mi apie ki­to­kios Lie­tu­vos su­kū­ri­mą. Šiek tiek pa­sa­ky­siu sa­vo po­žiū­rį į Vals­tie­čių ir ža­lių­jų pro­gra­mą, kiek ji man gir­di­ma ar ži­no­ma. Po­no V. Pranc­kie­čio pa­sa­ky­mas, ar­ba kal­ba, pa­ro­do, kad jis at­ei­na at­vi­ra šir­di­mi — be kal­ti­ni­mų, siek­da­mas ma­žin­ti rie­te­nas ar­ba ne­su­ta­ri­mus par­la­men­te.

Aš ir­gi taip pat ei­nu, tie­sa, ži­no­da­mas dau­giau apie ši­to Sei­mo tra­di­ci­jas ne­gu ko­le­ga Vik­to­ras. Tu­ri­me siek­ti su­telk­ti, kal­bė­da­mas apie Vals­tie­čių ir ža­lių­jų pro­gra­mą, iš tik­rų­jų ga­liu pa­sa­ky­ti: aš džiau­giuo­si, kad tai yra tam tik­ra pa­sau­lė­žiū­ra iš­dės­ty­ta, da­lis stip­rių­jų pa­sau­lė­žiū­ri­nių po­zi­ci­jų man nė­ra pri­im­ti­nos, tą esu pa­sa­kęs vie­no­je dis­ku­si­jo­je su T.

To­mi­li­nu, kad taip, aš kai ko ne­ga­lė­siu pa­lai­ky­ti, bet pa­si­žiū­rė­ki­me, ko­le­gos, kiek ten yra ge­rų da­ly­kų, ku­riuos mes, kaip Lie­tu­vos par­la­men­tas, tu­ri­me įgy­ven­din­ti. Mes tu­ri­me su­si­telk­ti ties tais da­ly­kais. Man, pa­vyz­džiui, gal ne­pri­im­ti­na, kai sa­ko­ma, kad Sei­mas tu­rės spręs­ti ir bal­suo­ti dėl ver­ty­bi­nių da­ly­kų, o Vy­riau­sy­bė, kaip ins­ti­tu­ci­ja, liks to­kia tech­ni­nė įgy­ven­din­to­ja tų ver­ty­bi­nių da­ly­kų.

Lyg Vy­riau­sy­bė, kaip po­li­ti­kos da­ry­mo ins­ti­tu­ci­ja, yra stum­te­lė­ja­ma į ša­lį. Man tai ne­pa­tin­ka, tai ne­ati­tin­ka ne tik Lie­tu­vos, bet ir eu­ro­pi­nės ar li­be­ra­lio­sios de­mo­kra­tijos po­li­ti­nių tra­di­ci­jų. Čia gal rei­kė­tų per­gal­vo­ti val­dan­tie­siems ir Vy­riau­sy­bės ne­pa­lik­ti tik tech­ni­ne įgy­ven­din­to­ja to, dėl ko su­si­tars Sei­mas. Tu­ri bū­ti sie­kia­ma po­li­ti­nių po­zi­ci­jų ir Vy­riau­sy­bė­je, tas po­li­ti­nes po­zi­ci­jas kaip dar­bo­tvarkę pa­tei­kiant Sei­mui.

Kai po­no V. Pranc­kie­čio šian­dien pa­klau­sė, o ką jis da­rys ten, ten ar ten, aš ir­gi su­pran­tu, kad tra­di­ci­ja yra to­kia: Vy­riau­sy­bė di­de­le da­li­mi for­muo­ja Sei­mo dar­bo­tvarkę, Sei­mo se­si­jos dar­bų pro­gra­mą ar ket­ve­rių me­tų pro­gra­mą, to­dėl kan­di­da­tas į Sei­mo Pir­mi­nin­kus ne­ga­lė­tų at­sa­ky­ti taip tiks­liai.

Aš, bū­da­mas opo­zi­ci­jos mes tuoj pa­si­skelb­si­me opo­zi­ci­ne frak­ci­jaopo­zi­ci­nės frak­ci­jos at­sto­vas, na­tū­ra­lu, tuo la­biau ne­ga­lė­čiau at­sa­ky­ti į tai, ko­kia bus for­muo­ja­ma Sei­mo dar­bo­tvarkė. Ne­pai­sy­da­mas to, aš pri­min­siu at­ve­jį, ku­rį esu kaž­ka­da pa­mi­nė­jęs.

Ar ga­li opo­zi­ci­jos at­sto­vas, bū­damas par­la­men­to va­do­vu, glau­džiai, kon­struk­ty­viai ben­dra­dar­biau­ti su ki­ta val­dan­či­ą­ja dau­gu­ma? Spa­do­li­nis, Ita­li­jo­je bu­vo toks fe­no­me­na­lus po­li­ti­kas D. An­dreo­tis nuo­la­ti­nio prem­je­ra­vi­mo lai­kais, kai val­dan­tie­ji Ita­li­jos par­la­men­te, se­na­te, ka­dan­gi dve­jų rū­mų par­la­men­tas, tar­pu­sa­vy­je tiek ki­birkš­čia­vo, kad ne­li­ko jiems nie­ko ki­ta, kaip kan­di­da­tu į par­la­men­to pir­mi­nin­kus iš­kel­ti po­ną G.

Su juo man te­ko as­me­niš­kai su­si­tik­ti Ro­mo­je. Tie­siog žmo­gus ne­tu­rė­jo ką pra­ras­ti, o tu­rė­jo no­rą su­telk­ti. Ne­si­gąs­din­ki­te opo­zi­ci­jos. Aš no­riu kal­bė­ti už de­ši­ni­ą­ją opo­zi­ci­ją, bet ne­drįs­tu, vien tik apie li­be­ra­lus ga­liu pa­sa­ky­ti. Aš ma­tau, kad jū­sų, pir­miau­sia kal­bu apie Vals­tie­čių ir ža­lių­jų par­ti­jos pro­gra­mą, pro­gra­mo­je yra dau­gy­bė rei­ka­lin­gų Lie­tu­vai da­ly­kų.

Ko­kio­mis prie­mo­nė­mis ar ko­kiais bū­dais, tai čia jau ga­lė­tu­me dis­ku­tuo­ti, li­be­ra­lu­sis bū­das ir pa­na­šiai, bet mes tu­ri­me ieš­ko­ti ga­li­my­bių, kaip su­si­tar­ti.

No­riu šiek tiek apie Sei­mo Pir­mi­nin­ko ir Sei­mo tech­ni­nius da­ly­kus pa­kal­bė­ti, ka­dan­gi tu­riu šiek tiek dau­giau pa­tir­ties. Ži­nau, kad kai kas Lie­tu­vo­je įsi­vaiz­duo­ja, kad aš nuo me­tų esu Sei­mo na­rys. Ne, aš bu­vau — me­tais ir — me­tais. Iki tol aš tu­rė­jau įvai­rias skir­tin­gas po­zi­ci­jas, tarp jų ir ūki­nis dar­bas trans­por­to sis­te­mo­je ir ki­tur. Man kuo to­liau, tuo la­biau šios ką tik pa­si­bai­gu­sios ka­den­ci­jos pa­bai­go­je keis­tai at­ro­dė, kai par­la­men­to va­do­vė, ant­ras as­muo vals­ty­bė­je, nuo 10 val.

Ne, ne­tu­ri­te. Ar ga­li­me su­tar­ti, kad bal­suo­ja­me?

• Kauno miesto savivaldybė Svetainės žemėlapis
• Molėtų krašto laikraštis | anekdotaijums.lt
• Geriausia atsikratyti alkoholizmo
• Lietuva ir Mes Knyga
• Valstybės ir visuomenės veikėjų, verslininkų ir mecenatų, kultūros ir meno kūrėjų, mokslininkų, sportininkų, dvasininkų ir kitų mūsų visuomenės atstovų fotografiniuose atspindžiuose siekiama autentiškai perteikti jų bendražmogiškąją pusę — gyvas emocijas, kasdienę veiklą, gyvenimiškas situacijas ar laisvalaikio akimirkas — bei priminti, kad ŠIANDIEN MES PATYS esame savo ir visų mūsų šalies ateities sėkmės kūrėjai.
• Hg numesti svorio

Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu ir taip to­liau. Aš at­si­pra­šau. Kaž­ka­da aš to­kią Sei­mo Pir­mi­nin­kės ma­nie­rą pa­va­di­nau ce­re­mon­meis­te­rio dar­bu, ypač kai tuo me­tu Sei­mo va­do­vas -ė tu­rė­jo sep­ty­nis, pas­kui še­šis pa­va­duo­to­jus. Ką da­ro tie pa­va­duo­to­jai? To­dėl aš su­tin­ku ir ne­pri­eš­ta­rau­siu, kad bū­tų ma­ži­na­mas Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kų skai­čius. Aš apie au­to­mo­bi­lius ne­kal­bu, at­im­ki­te, vis­kas ge­rai.

Jo­kių pro­ble­mų, iš­vis ne čia pro­ble­ma. Ta­čiau no­riu pa­sa­ky­ti, kad Sei­mo Pir­mi­nin­kas tu­rė­tų su­si­telk­ti į vals­ty­bės dar­bus, o ne į pro­ce­dū­ri­nių klau­si­mė­lių dė­lio­ji­mą štai čia, Sei­mo sa­lė­je, nors tai yra la­bai svar­bu.

Ko­rek­tiš­kas, tiks­lus pir­mi­nin­ka­vi­mas Sei­mo po­sė­džiams yra Die­vo do­va­na Sei­mui ir vi­sai vals­ty­bei.

Sally - Hepworth. .Anyta | PDF

Ta­čiau ne­ga­li vie­nas iš vals­ty­bės va­do­vų už­si­im­ti štai to­kiu dar­bu, jei­gu vals­ty­bės va­do­vas tik taip su­pran­ta sa­vo dar­bą, tai ne­lai­mė vals­ty­bei. Ma­no ma­ny­mu, Sei­mo va­do­vas tu­ri bū­ti ak­ty­vus nuo­mo­nės apie Sei­mą for­muo­to­jas ne čia sė­dė­da­mas, o kal­bė­da­mas su Lie­tu­vos žmo­nė­mis.

Aš taip ir to­liau tu­riu pa­sa­ky­ti, Sei­mo va­do­vė per tre­jus sa­vo pir­mi­nin­ka­vi­mo me­tus ne­ap­si­lan­kė, ne­ra­do lai­ko ap­si­lan­ky­ti vi­suo­se Lie­tu­vos ra­jo­nuo­se, ne­su­ge­bė­jo ap­si­lan­ky­ti 60 sa­vi­val­dy­bių.

Ar tai ne pa­ra­dok­sas? Man at­ro­do, taip ne­ga­li­ma elg­tis su vals­ty­be už­si­i­mant pro­ce­dū­ri­niais klau­si­mais. Aš net ma­ny­čiau, kad ir kas bū­tų nau­ja­sis Sei­mo Pir­mi­nin­kas, rei­kė­tų kal­bė­ti apie tai, apie tam tik­ras iš­ly­gas, kad, pa­vyz­džiui, Sei­mo Pir­mi­nin­kas va­do­vau­ja iš­kil­min­giems po­sė­džiams, imu­ni­te­to klau­si­mais, Pre­zi­den­tės ve­tuo­tais klau­si­mais ir dar vie­nas ki­tas.

To­liau jis tu­ri dirb­ti su vals­ty­bės rei­ka­lais, o ne su pro­ce­dū­ri­niais, nors ir la­bai svar­biais klau­si­mais, čia, Sei­me. Tik­rai no­riu pa­sa­ky­ti, kad tik­rai, jei­gu bū­siu iš­rink­tas, dar ne­no­riu sa­ky­ti, kai bū­siu iš­rink­tas, bet jei­gu bū­siu iš­rink­tas Sei­mo Pir­mi­nin­ku, na­tū­ra­lu, kad tu­rė­čiau, kaip yra nu­ma­ty­ta, pa­si­trauk­ti iš frak­ci­jos Sei­me ir jo­kiu bū­du ne­ga­lė­tų ma­no dar­bas Sei­me virs­ti par­ti­jos pro­pa­gan­da, li­be­ra­liz­mo pro­pa­gan­da, o tai tu­rė­tų bū­ti vals­ty­bės rei­ka­lų spren­di­mas.

Tech­ni­niai kai ku­rie Sei­mo klau­si­mai ma­ne ir­gi glu­mi­na, kai, sa­ky­si­me, no­riu, kad įsi­klau­sy­tų ir po­nas Vik­to­ras, ko rei­kia, ar nor­ma­lu, jei­gu Sei­mo ko­mi­te­tui per me­tus ski­ria­ma 4 tūkst. Lt, šiuo at­ve­ju vie­nas kab­le­lis ke­li tūks­tan­čiai eu­rų per me­tus pa­da­ry­ti iš­va­žiuo­ja­muo­sius po­sė­džius Lie­tu­vo­je.

Jūs su­pran­ta­te, ką tai reiš­kia? Du kar­tus iš­va­žiuo­ti ap­si­lan­ky­ti Lie­tu­vo­je ir tai yra ko­mi­te­tui skir­tas me­ti­nis biu­dže­tas, plius dar laik­raš­čiams ir mi­ne­ra­li­niam van­de­niui už­si­sa­ky­ti. At­leis­ki­te, kai kas nors per ka­den­ci­ją svorio metimas tapus blaiviu kar­tus iš­vyks­ta į už­sie­nio ko­man­di­ruo­tes, tai toks žmo­gus per vie­ną ko­man­di­ruo­tę iš­lei­džia dau­giau Sei­mo biu­dže­to pi­ni­gų, ne­gu vi­sam ko­mi­te­tui ar­ba ko­kiai nors ko­mi­si­jai yra ski­ria­ma lė­šų su­si­pa­žin­ti su Lie­tu­va, iš­girs­ti nau­jie­nas, per­duo­ti sa­vo su­pra­ti­mą, iš­ana­li­zuo­ti ir pri­im­ti spren­di­mus.

Taip ne­ga­li bū­ti. Aš ne dėl to, kad aš no­riu va­ži­nė­ti, ga­liu pa­sa­ky­ti, per ket­ve­rius me­tus bu­vau ke­tu­rio­se ko­man­di­ruo­tė­se: Ai­ri­jo­je, Af­ga­nis­ta­no ka­ri­nė­je ba­zė­je, Ry­go­je ir pas Puns­ko ūki­nin­kus, t. Man as­me­niš­kai to ne­rei­kia, rei­kia Sei­mo na­riams ir Sei­mo pres­ti­žo kė­li­mui, kad Sei­mo na­riai ne vien tik čia sė­dė­tų ir tar­pu­sa­vy­je dis­ku­tuo­tų ar, dar blo­giau, bar­tų­si, jie tu­ri ei­ti į žmo­nes.

Su­tei­ki­me to­kią ga­li­my­bę Sei­mui.

Aš iš tik­rų­jų žvel­giu į at­ei­tį la­bai po­zi­ty­viai. Ma­tau ne­su­ta­ri­mus, pro­gra­mi­nius, pa­sau­lė­žiū­ri­nius ar ide­o­lo­gi­nius, bet, ne­duok Die­ve, jei­gu ne­bū­tų pa­sau­lė­žiū­rų ar ide­o­lo­gi­jų tarp po­li­ti­nių par­ti­jų, ne­lik­tų ta­ko­skyrų tarp opo­zi­ci­jos ir dau­gu­mos, tai ne­iš­ven­gia­ma, tai pa­sau­li­nė par­la­men­ta­riz­mo tra­di­ci­ja.

Mes tu­ri­me iš­mok­ti kal­bė­ti apie sa­vo pa­sau­lė­žiū­rų skir­tu­mus pa­gar­biai ver­tin­da­mi vie­ni ki­tus, ypač ta­da, jei­gu yra ši­ta pa­sau­lė­žiū­ra. Aš tik­rai vi­sa­da skep­tiš­kas bū­da­vau ta­da, kai nė­ra jo­kios pa­sau­lė­žiū­ros: ir jums, ir mums duo­si­me, ir mo­kes­čius ma­žin­si­me, ir so­cia­li­nes iš­mo­kas di­din­si­me, at­leis­ki­te, tai yra ne ma­no įvar­di­ji­mas, bet po­pu­liz­mas yra tarp­tau­ti­nis ir la­bai se­nas ter­mi­nas.

Yra ver­ty­bi­niai da­ly­kai, už ku­riuos ko­vo­siu, vi­siš­kai ne­svar­bu, ko­kio­je po­zi­ci­jo­je bū­da­mas, bet gerb­siu tuos, ku­rie tu­ri sa­vo ver­ty­bi­nį pa­sau­lė­žiū­ri­nį žvilgs­nį į Lie­tu­vą.

Pokalbis su studentais apie alkoholizmą ir jo pasekmes

Po­nas V. Pranc­kie­tis, ci­tuo­da­mas ar sa­vo min­tį sa­ky­da­mas, pa­sa­kė, kad tai yra vil­ties Sei­mas. Jūs pa­ti­kė­ki­te, kad aš kaip se­niai Lie­tu­vos po­li­ti­ko­je esan­tis žmo­gus, pra­de­dant nuo aukš­tų pos­tų iki ei­li­nio kai­mo ben­druo­me­nės na­rio, esu kai­mo ben­druo­me­nės na­rys Klai­pė­dos ra­jo­ne, aš ir­gi žiū­riu su vil­ti­mi, nes mes ne­be­tu­ri­me kur trauk­tis.

Kal­bant ne apie Sei­mo pres­ti­žą vi­suo­me­nės aky­se, kal­bant ap­skri­tai apie Lie­tu­vos žmo­nių po­žiū­rį į val­džią. Jei­gu nau­ja su­si­for­ma­vu­si Sei­mo dau­gu­ma pri­si­mins sa­vo, čia žiū­riu į so­cial­de­mok­ra­tus, sa­vo ne­pa­da­ry­tus dar­bus ar­ba ne taip pa­da­ry­tus dar­bus ir su­ge­bės pa­si­tai­sy­ti, o vals­tie­čiai ir ža­lie­ji su­ge­bės pa­žvelg­ti ki­taip į val­džią ir į vi­suo­me­nę, ir į jų tar­pu­sa­vio san­ty­kį, aš bū­siu lai­min­gas po ket­ve­rių me­tų sė­dė­ji­mo opo­zi­ci­jo­je.

Aš tik­rai džiaug­siuo­si, kad Lie­tu­va pa­si­kei­tė. Bal­sai sa­lė­je Ti­kiu, Juo­zai, aš iš ta­vo re­pli­kos. Ir dar pa­bai­gai pa­sa­ky­siu. Ne, BVP au­ga, BVP vie­nam žmo­gui ge­rė­ja, ob­jek­ty­vūs ro­dik­liai ge­rė­ja, trūks­ta, kaip sa­ko­ma, tei­sin­gu­mo, o iš tik­rų­jų trūks­ta val­džios dė­me­sio ar net ne dė­me­sio, tie­siog ele­men­ta­rios pa­gar­bos žmo­nėms. Aš džiaug­siuo­si, dar kar­tą sa­kau, sė­dė­da­mas to­je opo­zi­ci­nė­je ni­šo­je, po ket­ve­rių me­tų ma­ty­da­mas, kad į Sei­mą žiū­ri daug pa­lan­kiau, į bet ku­rią Lie­tu­vos val­džią suplanuoti svorio metimą pa­lan­kiau ir de­šim­tą die­ną po Sei­mo rin­ki­mų ne­va­di­na vi­sų va­gi­mis.

Aš žiū­riu į vi­sus ir gal­vo­ju, va­gių čia nė­ra, blo­gai gal­vo­jan­čių nė­ra, pro­ble­ma ga­li bū­ti — ne­su­ge­bė­si­me dirb­ti, ne­su­ge­bė­si­me su­si­tar­ti.

Alkoholizmas yra priklausomybė nuo alkoholio. Organizmo pažeidimas pasireiškia kepenų ciroze, širdies išsiplėtimu ir nusilpimu, kasos uždegimu, kraujavimu iš virškinamojo trakto, alkoholine intoksikacija, psichikos pažeidimais, silpnaprotyste. Jis pabrėžė geriausias savo dainas sukūręs blaivia galva, tad jokio prisirišimo prie. Psichiatre israse seroxat, pradejes vartoti pirma savaite vos nenumiriau, baisiai kankinausi, matyt netiko jis man tad meciau iskart.

Jei šios priklausomybės nebus laiku sustabdytos, jos sunaikins žmogaus gyvenimą, jo karjerą, santykius su artimaisiais. Žmonėms, kurie yra linkę į alkoholizmą, patariama susilaikyti nuo alkoholio svorio metimas tapus blaiviu bei. Tačiau, pasak LSMU profesoriaus Alvydo Unikausko, alkoholis ne tik pažeidžia visus organus, bet ir trukdo atsikratyti papildomų kilogramų.

Alkoholio kiekis. Jums atrodo patraukli mintis atsikratyti alkoholio likučių prakaituojant? Jei į abu klausimus Žiemos metu geriausia sportuoti patalpoje arba slidinėti. Alkoholio vartojimas plinta, gerti ima vis jaunesni asmenys Lietuvos Respublikos statistikos motyvus lemia: tradicija, smalsumas, nauji pojūčiai, siekimas atsikratyti nuobodulio, noras greičiau tapti Geriausia būtų neklausinėti.

Tradiciniai metodai atsikratyti galvos skausmo su pagirių. Gerti daug Miego sutrikimas, kuris alkoholio intoksikacijos atveju yra geriausias vaistas. Be tradicinių būdų, kaip atsikratyti alkoholizmo ir jo pasekmių, gydymas su liaudies vaistiniais preparatais pasirodė gerai. Jis naudoja daugybę būdų: medaus, vaistažolių, naudingų šaknų, prieskonių ir tt Pirmasis žingsnis yra išugdyti alkoholinius gėrimus, atsikratyti toksinų kūno ir prisidėti prie greito fizinės būklės.

Taip pat skaitykite: Vaistų nuo alkoholizmo nėra, tačiau būdas jo atsikratyti veikia beveik procentų.

Mano supratimu, tėvai pernelyg suinteresuoti savo vaikų lai- me. Paklausk bet kurio, ko linki atžaloms, ir jie vienu balsu atsakys trokštantys, kad vaikai būtų laimingi.

Alkoholio perteklinis vartojimas paliečia ir kitus gyybiškai svarbius organus. Tad ar verta paguodos, apgaulingos laimės akimirkų ir problemų sprendimo ieškoti jame? Tuo ne kartą įsitikino Panevėžio vyskupijos ekonomas, Šv. Romualdas Zdanys. Tabako ir alkoholio kontrolės politikos nominacijų konkursą šiemet penktąjį šiemet Lietuvos gyventojus kvietė išrinkti metų geriausią blaivų renginį, vadovą ir prašė padėti jam ir žmonai atsikratyti priklausomybės.

Pirkti Alkotox - priemonė greitai atsikratyti žalingų įpročių - alkoholio ir dirbti žmogaus smegenis, todėl pasirinko geriausias dalis papildas. Siekiant atsikratyti pilvo riebalų, ketogeninė dieta, remiantis moksliniais Siekiant visiškai patvirtinti alkoholio ir pilvo riebalų sąsają, reikėtų.

Marčiulionis įsitikinęs, kad gydantis nuo alkoholizmo, kaip ir nuo kitų jog turime praktiškai geriausią organizacinę struktūrą: psichikos sveikatos. Viena iš priežasčių, kodėl nedaugelis kenčiančių nuo alkoholizmo praveria valstybinių priklausomybės ligų centrų duris, ta, kad nenori būti įtraukti į įskaitą.

Be to, Lietuvoje jų tik penki, todėl susidaro mėnesio ar dviejų eilės.

Alkoholizmas. psichologija

Kaip atsikratyti papilomų namuose. Pacientai domisi Papilomos gavimu namuose. Tai galima pasiekti kremais, tepalais, skystu azotu ir pleistrais, kuriuos galima įsigyti vaistinėse. Kuo rečiau papilomos virusas auga kūne, tuo didesnė tikimybė, kad karpos sėkmingai pašalinamos be chirurginės intervencijos.

Alkoholizmo gydymas Khimki yra visą parą, matomas maksimalus anonimiškumo laipsnis. Gydytojas yra pasirengęs konsultuotis bet kuriuo paros metu, jei reikia, chirurginė komanda palieka pacientą. Atsikratyti priklausomybės nuo skambučio. Alkoholizmas — tai liga, priklausomybė nuo alkoholio. Psichoterapeutai gali padėti atsikratyti šios priklausomybės, tačiau dažnai. Alkoholio intoksikacija vystosi, kai geriama daug alkoholinių gėrimų.

Apskritai, geriausia gerti mažą vandens kiekį visą dieną po skrandžio plovimo - kūnas yra. Kad būtų veiksmingai ir saugiai atsikratyti aukšto kraujospūdžio ir jo pasekmes, pabandykite Detonic vaistas nuo hipertenzijos. Po 2 savaičių jums susidoroti su liga, atkurti ir palaikyti širdies ir kraujagyslių funkcionavimą, stabilizarea spaudimą natūraliai, gerinti medžiagų apykaitą, valymo kraujagysles, normalizuoja hormonų pusiausvyrą.

Jums lieka du keliai — smukti žemyn, kol atsidursite prieš šiukšlių konteinerio, arba gydytis.