Dr k svorio metimas largo fl. Uploaded by

Klasicizmui būdinga motorika, harmonija ir netgi muzikos instrumentų panaudojimas buvo glaudžiai susijęs su tradicija. Marinetti išaukštino besielį entseelte miesto masinės visuomenės funkcionavimą ir moderniosios technikos taip pat ir karinės technikos pasiekimus ir laikė jį pagrindine temine futurizmo medžiaga 4. Das repetitive, zyklische Moment der Bogenform erschien den Komponisten offenbar besonders geeignet, um die Zielstrebigkeit der Sonatenform auszugleichen: Das Ende entspricht dem Anfang; die Natur wird zwar von ihren Bewohnern durchstreift und enthält auch eigene Bewegungsrhythmen, bleibt sich aber letztlich gleich. Kletas tai suklydo pateikdamas pasiūlymą ir beveik vedė abu. Kalavinskaitė discusses the prospects of music suitable for the contemporary Catholic Church.

Tokią dinamišką muzikinės minties kaitą skatino vidiniai ir išoriniai impulsai. Viena vertus, muzika atsidūrė ant ribos: iki tol intensyviai plėtotų muzikos kalbos elementų išraiškos galimybės buvo kone išsemtos. Kita vertus, išorinis pasaulis sparčiai keitėsi, greitais tempais veikdamas ir žmogaus gyvenimą, jo mąstymą ir tapatumo suvokimą; ši situacija reikalavo iš kūrėjo originalių koncepcijų, pagrįstų naujais meniniais vaizdiniais, reaguojančių į aplinkos pokyčius, padedančių įsilieti į visuomenės gyvenimą.

Svarbiausi įvykiai ir toliau vyko šalyse, turinčiose senas muzikines tradicijas Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje ir Prancūzijoje. Kitose šalyse formavosi arba toliau vystėsi nacionalinis stilius; savitai klostėsi muzikos raida Rusijoje ir JAV. Dalis kūrėjų intensyviai ieškojo naujų muzikinės kalbos išraiškos galimybių, siekė atrasti individualų stilių. Kompozitoriai įvairiai reagavo į muzikinio romantizmo liekanas.

Vieni jas negailestingai gujo ir patys kūrė naują garsyną, ėmėsi naujos tematikos italų dr k svorio metimas largo flkiti nutiesė visai naujus kelius harmonijos ir tembrų plėtotei Naujoji Vienos mokykladar kiti atsigręžė į klasicizmo ir ankstesnių epochų puoselėtas racionalaus komponavimo tradicijas neoklasicistai.

Iš kasdienio gyvenimo garsų ir triukšmų, įvairiais būdais perdirbtų į menines formas, atsirado nauji muzikiniai semantiniai dariniai. Ši kasdienio gyvenimo muzika tapo svarbiu inspiracijų šaltiniu italų futuristams. Energingieji, manifestais su publika itin mėgę bendrauti italų futuristai, kategoriškai neigdami bet kokią anksčiau kurtą muziką, atmetė visas akademinės muzikos dogmas ir atsisakė įprastinio instrumentarijaus teikiamų galimybių.

Žavėdamiesi technologijų skleidžiamu garsų grožiu ir patys konstruodami triukšmo mašinas intonarumorijie iškėlė naujus meninius kriterijus ir atvėrė muziką gyvenimo aktualijoms. Hermannas Danuseris teigia, kad triukšmo emancipacija vienas esminių XX a. Kiek vėliau Naujasis objektyvumas vok.

Neue Sachlichkeit, angl. New Objectivity demonstravo radikalų įsipareigojimą moderniai aplinkai, susikoncentruodamas į matomą, objektyvią realybę labiau nei į menininko emocijas.

Ne visi naujosios estetikos kūrėjų eksperimentai turėjo didelę meninę ar bent kiek svaresnę išliekamąją vertę. Davidas Drewas teigia, kad 3-iasis dešimtmetis buvo laikas, kai vidutinių gabumų menininkai, tam tikrų kultūrinių ir socialinių įtampų pastūmėti, siekė sukurti neva revoliucinį meną, kuris pranoko jų sugebėjimus 3. Antrosios Vienos mokyklos kompozitorių ieškojimai tarsi švytuoklė svyravo tarp tonalumo ir netonalumo, pereidami visas stadijas nuo senajai muzikai būdingos funkcionaliosios harmonijos iki išplėstinės tonacijos, plaukiojančiosios tonikos ir galiausiai atonalumo.

Kraštutinis modernistinio eksperimentavimo su forma taškas buvo prieitas ir kituose menuose: taip atsitiko tapyboje, Indra Karklytë Kazimirui S. Malevičiui nutapius Juodąjį kvadratąpoezijoje išnyko semantinė prasmė ir liko tik garsų gramatika čia reikia paminėti prancūzų avangardinės poezijos pažibos Guillaume o Apolinaire o rinkinį Kaligramos, išleistą m.

Koks buvo tuometinės publikos ryšys su naująja eksperimentine XX a. Tarkime, senas muzikines tradicijas šimtmečiais puoselėjusioje Vienoje šalia muzikos istorijai tokio svarbaus Antrosios Vienos mokyklos avangardo klestėjo lengvesnieji žanrai vodevilis, operetė.

Tuo metu Vienoje jau buvo įsigalėjusi kavinių kultūra. Žmonės čia ateidavo pagurkšnoti kavos, surūkyti cigaro, pavartyti spaudos ir pasišnekučiuoti. Panašiai dėjosi ir kituose miestuose: novatoriška muzikinė mintis rutuliojosi dažniausiai uždaruose kompozitorių būreliuose, o patogaus klausymosi išlepinta publika ir toliau žavėjosi įprastais klasikos šedevrais arba nuoširdžiai mėgavosi pramoginiais žanrais.

Tolesnė šiuolaikinės muzikos raida gerokai pakoregavo XX a. Galima įžvelgti šiokią tokią inerciją vertinant radikalesnius to meto ieškojimus, pavyzdžiui, triukšmo muzikos pirmtakus ar vėlesnės technologizuotos muzikos pradininkus jiems praėjusio amžiaus muzikos palikimą apibendrinančiose studijose tradiciškai skiriama mažiau dėmesio, jų kūryba neretai marginalizuojama, ypač lyginant su pagrindinių srovių tokių kaip dodekafonija ar neoklasicizmas atstovais.

Šitai pasakytina ir apie paminėtus italų futuristus, kuriuos pagrįstai galima laikyti daugelio eksperimentinių šiuolaikinės muzikos tendencijų pradininkais. Jų idėjos ir darbai turėjo didžiausios įtakos šiame straipsnyje analizuojamai mašinistinei estetikai ir jos inspiruotai 1 tv hgh riebalų nuostolis. Kita vertus, tolesnė šiuolaikinės muzikos raida gerokai pakoregavo ir muzikos modernėjimo vertinimus.

Avangardo kryptis nebėra laikoma vienintele vertinga muzikos tendencija. Šiuo požiūriu bendresnis XX a. Toks siekis ypač svarbus šio darbo objektui mašinizmo muzikai, kuri dar nesulaukė tinkamo fundamentalių šiuolaikinės muzikos studijų autorių dėmesio.

Marinetti išaukštino besielį entseelte miesto masinės visuomenės funkcionavimą ir moderniosios technikos taip pat ir karinės technikos pasiekimus ir laikė jį pagrindine temine futurizmo medžiaga 4.

Christopheris Butleris išskiria du pagrindinius futuristų kūrybinių ieškojimų bruožus: tai moderni urbanistinė tematika ir adekvataus iš to kylančių psichologinių efektų perteikimo paieškos 5. Moderniosios technikos pamėgimas, manau, atsirado iš visuotinio beatodairiško tikėjimo mašinų galia jo sudrumsti dar nebuvo spėję akivaizdūs pražūtingos visuotinės urbanizacijos įrodymai, labiausiai išryškėję Pirmojo pasaulinio karo metu.

Išaukštindami valią ir racionalumą, futuristai tapo kraštutinės mechanizacijos skelbėjais; jų idėjose aiškiai atsispindi priešiškumas viskam, kas natūralu, žmogui ir jo aplinkai. Atkakliai neigdami gamtą, jos lėtumą ir netobulumą, jie siekė pakeisti ir patį žmogų: panaikinti biologinį jo ritmą, užgniaužti jausmus ir tarp asmeninio bendravimo poreikį.

Richardas Rubinigas straipsnyje Gyvenimas pagal futurizmą Die Lebensverwirklichung des Futurismus patvirtina, kad futurizmas buvo ne vien estetinis judėjimas: jo atstovams rūpėjo daug platesnė gyvenimo problematika, egzistencinė žmogaus darna su laiku ir aplinka. Rubinigas analizuoja idėjinį lauką, kuriame formavosi nauja modernaus žmogaus savivoka.

Mechanikos ir organiškumo, mašinos ir žmogaus antitezė buvo esminė futuristų idėjinės įtampos ašis, deklaratyviai įskėlusi žiežirbą visoms tolesnėms diskusijoms apie mašinizmo estetiką.

Tad čia pateikiami Rubinigo pastebėti dalykai, glaudžiai susiję su šiame straipsnyje nagrinėjamų kompozicijų tematika. Visų pirma, ryškus akcentas yra nekantrus futuristų noras pertvarkyti gamtą, panaudoti ją funkcionalumui ir greičiui. Nepakantumas gamtai savaime skatino visiškai eliminuoti jos įvaizdžius iš kūrybos: pievas ir upelius pakeitė traukiniai, gamyklos ir lėktuvai. Šie artefaktai, užuot darniai įsilieję į žmogaus gyvenimą, neva perėmė esmines, iki tol vien žmogui priskiriamas savybes: gyvumą, kūrybines galias ir patrauklumą.

Bene ryškiausiu šios ideologijos atspindžiu muzikoje laikomas Maxo Brando laiko operoms atstovaujantis kūrinys Mašinistas Hopkinsas. Šioje operoje, lygindami Mašinų chorą su Darbininkų choru, matome itin akivaizdžiai skirtinguose lygmenyse išreikštą paradoksalią charakteristikų rokiruotę: mašinos vaizduojamos daug gyvesnės už žmones tai atsispindi ir žodiniame tekste, ir dr k svorio metimas largo fl audinyje.

Mašinos personifikuojamos: atskiros jų dalys įgauna balsus, ratai, tekiniai, stūmokliai kalbasi tarpusavyje; individualizuotos jų replikos pasižymi ekspresyviomis chromatinėmis melodinėmis intonacijomis 6.

Darbininkų choro partijos ir verbaliai, ir melodiškai, ir ritmiškai, ir faktūriškai suniveliuojamos kuriant darbininkų masės, atliekančios monotoniškus mechaniškus judesius, vaizdą. Iš teksto matyti, kokios mašinos pažeidžiamos ir nuvargusios, o darbininkai patys save ragina joms aukotis, nepaisyti nuovargio, dirbti nuolatos, nuolatos, nuolatos.

Panašus žmogų menkinantis ir žeminantis požiūris perteikiamas George o Antheilio operos Transatlantikas veikėjo Ajakso Ajax portretu.

•  - Она едва заметно подмигнула.
• Pasikartojančių „Simpsonų“ veikėjų sąrašas - anekdotaijums.lt
• Беккер перешел на испанский с ярко выраженным андалузским акцентом: - Guardia Civil.
• Kodėl norite numesti svorio
• Svorio metimas nutraukus prempro vartojimą
• Диаграмма чем-то напоминала бычий глаз.

Visa tai priklauso man. Žmonės yra mano mašinerija, paniekinamai šaukia jis, daug labiau nei žmogiškaisiais ištekliais didžiuodamasis negyvąja savo nuosavybe gamyklomis: Tik plieno širdys yra iš tiesų stiprios!

Taigi, vadovaujantis kone panteistiniu požiūriu į mašinas, traktuojant jas kaip gyvas būtybes, beatodairiškai skatinamas ir nužmoginimas.

Futuristai ramiai ir net entuziastingai kalba apie vis didesnį individo jų dėmesys, beje, dažniausiai sutelkiamas į vyriškosios lyties atstovus automatizavimą ir jo poreikių racionalizavimą, neišvengiamai vykstantį industrinėje visuomenėje.

Pasikartojančių „Simpsonų“ veikėjų sąrašas

Žmones, kuriuos išauklėjo mašinos, Marinetti vadina padaugintais žmonėmis ir su pasitenkinimu pareiškia, kad jiems atrodo, tarsi su mašina juos jungtų giminystės saitai 7. Čia vėl norėčiau grįžti prie Brando operos ir atkreipti dėmesį į vieną pagrindinių veikėjų, Mašinistą Hopkinsą. Jo prieraišumas mašinoms nedviprasmiškai suskamba lemtingoje frazėje: Tik dr k svorio metimas largo fl myliu aš.

Tik mašinai tarnauju aš. Joje slypi Kuriančioji Galia, kuriai turiu paklusti. Nenuostabu, kad, gindamas šios geležinės mylimosios gyvybę, Hopkinsas nužudo gamyklos direktorių Billą, ketinusį išjungti pagrindinį mechanizmo elektros jungiklį. Kad ir kaip drastiškai dabar atrodo toks žmogaus nuvertinimas, futuristai tvirtai tikėjo savo teisumu ir technologinėmis vertybėmis. Dehumanistinių nuostatų kraštutinumą atspindi jų požiūris į moteris.

Mašina žavimasi, o moteris niekinama. Mašinos kaprizingumas neva labiau viliojantis negu moters. Nauja estetika turinti būti mašinos estetika 8. Griežtai atsiribodami nuo visko, kas moteriška, futuristai tikisi vieną dieną sukurti savo mechaninį sūnų kaip grynos valios vaisių 9. Panašios nuotaikos apimtas Mokslininkas iš Fritzo Lango filmo Metropolis sukuria metalinę moterį Mašinžmogį.

Čia, tiesa, neapykantos moteriai nėra nė pėdsako; vaizduojamas žmogaus, besivadovaujančio modernaus mokslo laimėjimais, triumfas: jam pavyksta įminti gyvybės mįslę sukurti žmogų. Tačiau toks poelgis, kaip ir mokslininko Viktoro Frankenšteino sukurtas monstras garsiajame Mery Shelley romane Frankenšteinas, arba Modernus Prometėjassukelia šiurpius padarinius. Pasak Rubinigo, lėkimas dideliu greičiu jiems tarsi malda Ratų ir geležinkelio bėgių šventumas!

Ant jų reikia keliais vaikščioti, garbinant dieviškąjį greitį. Naujosios šventovės tai traukiniai, valgomieji vagonai, stotys, tiltai, tuneliai, autostradų sankryžos, kinas ir telegrafo įstaigos, mūšio laukai. Dieviški yra kulkosvaidžiai, patrankos, minos ir šaunamieji sviediniai, dieviški yra dviračiai, motociklai, benzinas Susižavėjimo viskuo, kas susiję su technologine pažanga, apoteoze galima laikyti Arsenijaus Avraamovo Gamyklos sirenų simfoniją m.

Baku, kai dirigentas užlipo ant stogo ir dirigavo koncertą gamyklos sirenoms ir garo švilpesiams, į jį buvo įtraukti visi miesto garso šaltiniai net Kaspijos jūros flotilės rūko sirenosrenginiui akompanavo kulkosvaidžiai, artilerija ir lėktuvai pvz.

Arsenijus Avraamovas. Gamyklos sirenų simfonija Kaip teigia Christopheris Hailey us, prieškarinių futuristų pranašauta mašinos estetika tapo realybe: pokarinės muzikos motoriškumas, metališkumas ir perkusiškumas tarsi imitavo pagreitintą gyvenimo tempą, atkaklią jo komerciją, sunkiąją industriją, masinio transporto sistemas ir gausėjančią miesto populiaciją Garvežiai, lėktuvai, gamyklos inspiravo daugybę XX a.

Jose technologijos dažniausiai reprezentuojamos kaip progreso simbolis, bet neretai šios refleksijos daugiaprasmės.

Onson - Ashley.merryman. .Salin - mitus.2015.LT

Kalbant apie ankstyvąsias mašinistines kompozicijas, technologijų įvaizdžius galima suskirstyti į du tipus: 1 dekoratyvusis mašinizmas pavienių mašinų garsų imitavimas muzikos instrumentais Heitoro Villa-Loboso Mažasis Kaipiros traukinys, Zoltáno Kodaly Muzikinis Vienos laikrodis ; 2 konceptualusis mašinizmas mėginimas sukurti estetinę stilistinę mašinų muzikos idiomą Arthuro Honeggero PacificAleksandro Mosolovo Gamykla, Vytauto Bacevičiaus Elektrinė poema.

Indra Karklytë Austrų kompozitoriaus Maxo Brando operos Mašinistas Hopkinsas siužetas pagrįstas žmogaus mašinų pasaulyje problematika. Ieškodamas naujo, dvasingesnio ryšio tarp žmogaus ir mašinų, Brandas sukuria kritines situacijas, kurioms reikia bokso maišas riebalų netekimui naujo žmogaus ir šiuolaikinių technologijų santykio įvertinimo.

Šiai operai, ko gero, didelį poveikį padarė m. Kompozitorius nuolat domėjosi technologine pažanga palaikė ryšį su elektroninės muzikos pradininku Hansu Eimertu, užsakė Philippui Moogui sintezatorių, o gyvenimo pabaigoje pats įkūrė savo vardo elektroninio garso studiją.

Įkvėptas Johno Glenno kosminės kelionės, parašė elektroninį kūrinį Astronautai. Pasak muzikos kritiko Timo Ashley aus, dramos pabaigoje Mašinistas Hopkinsas tampa toks pat nežmoniškas kaip mašinos, kurias jis valdo Muzikologė Helena Elsom pritaria, kad gamyklos mašinos čia tokios pat svarbios, kaip ir kiti veikėjai Mašinistinės tematikos ir ekspresionizmui būdingos išraiškos dr k svorio metimas largo fl savaime buvo originalus nors, kaip vėliau įsitikinsime, ir natūralus dalykas.

Ekspresionizmui būdinga psichoanalizė, hipertrofuotas iškreiptos realybės ir subjektyvių emocijų vaizdavimas, atrodytų, yra tolimas mašinizmo įvaizdžiams. Ir atvirkščiai, technologijų inspiruotiems kūriniams būdingesnis neoklasicistinei motorikai pasiduodantis balsų judėjimas nei individualizuota melodika. Tačiau kaip tik dėl šio unikalaus paradokso atsiskleidžia daugiaprasmis žmogaus ir moderniojo pasaulio santykis.

Be konkrečius moderniųjų technologijų atributus įvardijančių programinių nuorodų, būta ir tokių, kuriose ryškėja kūrėjo siekis užčiuopti bendriausius esminius modernėjančio pasaulio procesų bruožus. Iš jų minėtini Erico Satie fortepijoninių pjesių rinkinys Automatiniai vaizdai Descriptions automatiques,George o Antheilio Mechaninis baletas Ballet Mécanique, ir kt. Laiko dvasią bandė užčiuopti ir Vytautas Bacevičius, rašydamas Elektrinę poemą Mokęsis Paryžiuje, koncertavęs visoje Europoje, o kūrybinės karjeros siekęs Amerikoje, V.

Bacevičius buvo gerai susipažinęs su naujomis muzikos tendencijomis. Elektrinė poema, sukurta vos keleriais metais vėliau nei garsieji mašinistiniai Vakarų Europos kompozitorių kūriniai, yra vienas iš anuometinio susižavėjimo technologine pažanga pavyzdžių.

Pavadinime nurodomas ne konkretus objektas transporto priemonė ar fabrikasbet energijos šaltinis, dėl kurio sukasi visas industrijos mechanizmas. Čia elektra traktuojama ne kaip fizikinis reiškinys, bet kaip modernaus gyvenimo pažangos rodiklis. Bacevičius gerokai skiriasi nuo konkrečius technologijos produktus adoravusių Europos didmiesčiuose kūrusių 32 33 Mašinizmas XX amžiaus pirmosios pusės muzikoje kompozitorių, tokių kaip A. Honeggeras ar G.

Išlaikydamas meninę distanciją, jis racionaliai pasitelkė elektros įvaizdį kaip geriausiai epochą atspindintį simbolį. Čia taip pat ryškus kūrybinės inspiracijos motyvas: autorius pabrėžė įkvėpimo ieškantis gamtoje, ir tai, kad poema buvo sukurta kaimo aplinkoje, rodos, paneigia visus mėginimus įrodyti tiesioginę garsinės urbanistinės aplinkos įtaką kūrybos procesui.

Tačiau miesto garsai veikia ir kaip prisiminimas, girdimas vidine kompozitoriaus klausa. Net ir pasitraukęs į nuošalią gamtą, Bacevičius negalėjo pabėgti nuo tris dešimtmečius besiformavusios mašinistinių įvaizdžių įgarsinimo tradicijos, kuriai įtakos neišvengiamai turėjo ir labiau negu jis tiesioginį ryšį su technika pripažinusių kompozitorių kūryba.

Mašinistinis kompleksas Nagrinėjant mašinistinių kūrinių partitūras, aiškiai matyti, koks įvairialypis yra šis reiškinys. Norint išvardyti šiai idiomai priklausančias priemones, neužtenka išnagrinėti kiekvieną muzikos kalbos parametrą atskirai specifines mašinistinių kompozicijų išraiškos priemones būtina vertinti kompleksiškai. Taigi kas būdinga embleminių mašinistinių kompozicijų muzikos kalbos stiliui?

Tipiški mašinistinio komplekso pavyzdžiai Šioje straipsnio dalyje bus aptariamos muzikinės technologijų inspiruotų meninių vaizdinių charakteristikos. Tradicinį muzikinį išsilavinimą gavę dr k svorio metimas largo fl naujiems meniniams sumanymams perteikti pasitelkė įprastinius muzikos instrumentus.

Traukinių, lėktuvų skleidžiamus ar gamyklose girdimus garsus kiekvienas imitavo savaip, tačiau ilgainiui susiformavo tam tikrų muzikos išraiškos priemonių kompleksas, būdingas skirtingų autorių mašinistinėms kompozicijoms. Įdomu tai, kad panašių muzikinio audinio bruožų esama ir daugelyje kitų to meto kompozicijų ne mašinistiniais pavadinimais. Prisiminkime Torbjorno Ericsono apibendrinimus. Remdamasis A. Mosolovo Gamykla, A.

Honeggero Pacific ir G. Antheilio Mechaniniu baletu, T. Ericsonas nurodo šias motorinės muzikos ypatybes: paprastai pirmiausia iškeliami akompanuojantys [muzikos kalbos] elementai; tradicinių lakoniškų, melodinių temų arba visai nėra, arba joms skiriamas šalutinis vaidmuo; nėra funkcionalios harmonijos: kūriniams būdingas modalumas; dominuoja perkusinis skambesys: naudojama daug mušamųjų, kiti instrumentai naudojami taip pat perkusiškai ; kūriniai pasižymi smulkiomis ritminėmis vertėmis: dažnas šešioliktinių judėjimas; garsinis kūrinio audinys ostinatinio pobūdžio, jį formuoja trumpos ritminės nuolat pasikartojančios ląstelės ; galima polirit mika, asimetrinis metras; nėra agogikos vis dėlto būdinga staccato I.

Pažiūrėkime, kaip tai atrodo panagrinėjus A. Honeggero Pacific Esminiai šios kompozicijos muzikinę medžiagą formuojantys veiksniai yra repetityviškumas ir variantiškumas; šie du principai turi ypatingą reikšmę perteikiant automatizuoto judėjimo įspūdį.

Abstrakčią evoliucionuojančio judėjimo idėją, nuo kurios priklauso ritmo ir tempo kaita pagrįstas kūrinio karkasas, organiškai konkretesniais vaizdais papildo meistriškai sumodeliuoti repetityviniai kompleksai. Ritminės progresijos ir laipsniškas garsų amplitudės didėjimas tirštinant harmoniją bei faktūrą vaizdžiai siejasi su masyvaus traukinio pajudėjimu iš vietos žr. Pateiktame fragmente matome priemones, būdingas mašinistiniam kompleksui.

Styginių garsai atskirti pauzėmis: mediniai pučiamieji yra skambesio pagrindas, styginiai tarsi papildo tembrą; pauzės teikia griežtumo, padeda išvengti standartinio grupės vaidmens, kuriam būdingas melodizavimas ar pedalo, fundamentalaus boso funkcija. Čia pagrindinę skambesio masę sudaro mediniai pučiamieji, o styginiai tik praplečia tembrą. Harmoninių sąskambių pagrindas didžioji sekunda, grynoji kvarta ir tritonis dar pasitaiko mažoji sekunda bei didžioji ir mažoji tercijos.

Tritonis ir didžioji sekunda yra beveik visų akordų sudėtyje, tai viena A. Honeggero harmonijos konstantų. Nors visi akordai disonansiniai, juos galima diferencijuoti pagal intensyvumą: labiau komplikuotą disonansiškesnį ir siauresnį sąskambį keičia ne toks tirštas plačiau išdėstytas, sudarytas iš ne tokių aštrių disonansų. Taigi akivaizdu, kad kalbant apie simfoninį mašinistinį kūrinį svarbu aptarti ir tembrų panaudojimą.

10 strategiju, kaip numesti svori ir ji islaikyti.

Palyginimui pateiksime traukinių skleidžiamus garsus imituojančius junginius iš E. Křeneko ir G. Antheilio kūrybos. Křeneko Traukinių baladėje fortepijoninio interliudo pradžioje matome nuorodą: schwer, illustrierend sunkiai, iliustratyviai. Pradedant vienbalsiu motyvu kontroktavoje ir didžiojoje oktavoje pianissimo, faktūra laipsniškai tirštinama pridedant analogišką balsą dešinėje rankoje, jį įvedant didžiojoje oktavoje tritoniu aukščiau kanoninė imitacija.

Harmonija vis tirštėja, atsiranda į aštuntines skaidomų garsų; dešiniosios rankos garsinė medžiaga kyla, o kairiosios žemutiniai garsai išlieka kontr oktavoje, tačiau didėja akordų svyravimų amplitudė.

Kulminacijos metu aukštame registre atsiranda disonansinis keturgarsis, akcentuojamas sinkope ir pabrėžiamas sforzando. Tai traukinio garo švilpesio imitacija žr. Arthuras Honeggeras. Pacific 3 pvz. Ernstas Křenekas. Traukinių baladė 34 35 Mašinizmas XX amžiaus pirmosios pusės muzikoje 4 pvz.

Leo Ornsteinas. Savižudybė lėktuvekulminacija 5 pvz. Opera Jonny grojaII dalis, 9 scena 6 pvz. George Antheilis. TransatlantikasI veiksmas, 3 lieknėjimo stiprintuvas Reikia pabrėžti tai, kad labai panašus ritminis darinys atsiranda ir L. Ornsteino pjesės Savižudybė lėktuve kulminacijoje 4 pvz. Grįžkime prie dar vieno E. Křeneko kūrybos pavyzdžio. Operoje Jonny groja taip pat figūruoja lokomotyvo leitmotyvas II dalis, 9 scena 5 pvz.

Antheilio operos Transatlantikas fragmente dundančio traukinio charakteristika sumišusi su stebėtojų išgąsčiu I veiksmas, 3 scena 6 pvz.

Bohuslavas Martinů. Skrydis 8 pvz. Skrydis 9 pvz. Maxas Brandas. Mašinistas Hopkinsas I veiksmas, 2 scena: Mašinų choras pauzėmis atskirtus akordus; solistams tenka perspėjamieji šūksniai kvartos intervalu žemyn.

Dabar panagrinėkime, kokiais būdais perteikiami lėktuvo įvaizdžiai. Minėtame L. Ornsteino kūrinyje tiesioginio lėktuvo vaizdavimo nėra; pjesėje išryškintas ritminis pradas nors ir dera su specifiniais kitų mašinistinių kompozicijų bruožais, bet kūrinys anaiptol nėra iliustratyvus.

• Ar naudinga aiškinti vaikams apie rases ir odos spalvą?
• Lithuanian musicology - PDF Free Download
• Čiurlionio abėcėlė ir jo laiško broliui Povilui fragmentas m.
• Svorio kritimas per mėnesį kg
• Kaip lengvai numesti šlaunų riebalus
• Prašau padėk perrašyti aiškiau paaiškinti grožinę literatūrą ir pateikti negalvotą perspektyvą.

Kiek kitoks lėktuvo įvaizdžio vaidmuo Bohuslavo Martinů simfoninėje dr k svorio metimas largo fl Skrydis La Baggare, Čia, gilindamiesi į muzikinės minties plėtojimą, galime aiškiai įsivaizduoti ir atskirti skrydžio etapus: buksuojantį lėktuvo pajudėjimą iš vietos, įsibėgėjimą, atsiplėšimą nuo žemės ir galiausiai pakilimą į numatytą aukštį. Įdomu, kad šiuo atveju, skirtingai nei kitose aptariamose kompozicijose, kuriant menamą vaizdinę dinamiką pagrindinį vaidmenį atlieka melodija tiesa, faktūrai tenka taip pat gana svarbus vaidmuo.

Dar nepakilusio lėktuvo judėjimą perteikia fugos tipo kampuota melodija, atliekama staccato, naudojami akcentai 7 pvz. Į padangę išsiveržusio ir debesis skrodžiančio lėktuvo triumfas prasprogsta daininga, banguota, švelniai aukštyn kylančia pastoralinio atspalvio melodija legato. Čia pirmą kartą kūrinyje keičiasi ritmas, kuris, naudojant ilgesnės trukmės ritmines vertes, staigiai pakeičia anksčiau vyravusį motorinį pobūdį labiau plaukiančiu judėjimu 8 pvz.

Staigus faktūros pokytis daro įspūdį, kad lėktuvas jau pakilęs. Kūrinio pradžioje to ir užtenka: motorinis judėjimas ir kontrastas tarp dviejų skirtingo pobūdžio melodijų sukuria dinamišką lėktuvo judėjimo vaizdinį.

Tačiau ilgainiui muzikinė medžiaga nublanksta, ir mintis praranda pradžioje užprogramuotą įtampą. Tai, manau, susiję pirmiausia su forma ir orkestruote. Tos pačios teminės medžiagos plėtojimas driekiasi dešimtimis taktų, švelniai pereidamas iš vienos padalos į kitą. Toks išdrikęs, palyginti nestruktūruotas dėstymas neturi nieko bendra su embleminėmis mašinistinėmis kompozicijomis, kurių formai būdinga apgalvota aiškiai atskiriamų fazių kaita, kontrastingų fragmentų dinamika ir formos lakoniškumas.

Tiesa, A. Mosolovo Gamykla taip pat parašyta tarsi vienu įkvėpimu, bet ji trunka ne 11 minučių, kaip B. Martinů Skrydis, o maždaug 3. Per šį trumpą laiką, regis, įvyksta daug daugiau vyksmo negu visoje B.

Martinů poemoje. Taip yra gal ir todėl, kad, kurdamas kameriniam orkestrui, B. Martinů neišnaudojo tembrinių jo galimybių. Pažvelgę į partitūrą iškart pastebėsime, kaip vienodai kompozitorius dėsto medžiagą instrumentų grupėms; ir ritmo, ir melodikos, ir kitais atžvilgiais jos taip suniveliuotos, kad mediniai ir variniai pučiamieji visai paskęsta garsinėje styginių masėje. Tai buvo modernias transporto priemones greitaeigius traukinius ir lėktuvus imitavę muzikos fragmentai.

Dabar pažiūrėkime, kaip atrodo gamyklos mašinerijos garsinės ikonos Maxo Brando, Gottfriedo Huppertzo ir Aleksandro Mosolovo kūriniuose. Siekdamas sukurti vizualią dantračių sistemos rotacijų ciklo asociaciją, M.

Brandas sudarė ostinato iš harmoninio ritminio motyvo, kurio viršutinė melodinė slinktis chromatinė seka mažąja tercija žemyn 9 pvz. Huppertzas, sekundžių tikslumu fiksuodamas filmo juostoje kintančius gamyklos vaizdus, skirtingoms mašinoms taiko vis kiek kitokią ostinatinę medžiagą 10 pvz.

Gottfriedas Huppertzas.

Muzika Fritzo Lango filmui Metropolis Uvertiūra 37 38 Lietuvos muzikologija, t. Huppertzo garsiniuose didmiesčio, gamyklos mašinų ir antropomorfinio roboto iš mirties prikeltos moters paveiksluose. Iš karto matome, kad vaizduojant metalinius paviršius visur naudojami mediniai pučiamieji aukštame Indra Karklytë registre; styginiai išlaiko motorinį karkasą. Metalinio žmogaus atgijimą iliustruoja elegantiška chromatinė slinktis žemyn.

Mašina, įgijusi esmines žmogiškąsias savybes, charakterizuojama pasikartojančiu šalto skambesio motyvu 16 žr. Muzika Fritzo Lango filmui Metropolis 38 39 Mašinizmas XX amžiaus pirmosios pusės muzikoje Beje, Metropolio muzikoje, siekdamas perteikti utopinio miesto didingumą, kompozitorius pasitelkia ir vargonus.

Girdint, kaip įtikinamai jie griaudėja iliustruodami daugybės garo vamzdžių švilpesį, savaime kyla klausimas, kodėl kitose mašinistinėse kompozicijose jie nenaudojami. Ar tik dėl praktinių sumetimų, ar ir norint atsiriboti nuo religinių asociacijų? Juk vargonai pirmiausia laikomi bažnytiniu, o ne pasaulietiniu instrumentu.

Mosolovo Gamykla neabejotinai viena reikšmingiausių XX a. Torbjornas Ericsonas įžvelgia I. Stravinskio primityvizmo ir mašinizmo muzikinės kalbos giminingumą. Jo nuomone, sukeitus A. Mosolovo Gamyklos ir I. Stravinskio Šventojo pavasario pavadinimus, klausytojui, negirdėjusiam šių kūrinių, galėtų kilti mašinų asociacijos I. Stravinskio apeigų muzikoje ir apeigų asociacijos klausantis A. Mosolovo Gamyklos Abu šie kūriniai, pasak jo, taip pat yra labai artimi struktūriškai bent jau atskirais epizodais.

Įdomu pažiūrėti, kiek artima šių kūrinių muzikinei kalbai yra V. Bacevičiaus Elektrinė poema. Poemai būdinga nuolatinė trumpų padalų kaita, lakoniški melodiniai motyvai, disonansinė harmonija ir spalvinga orkestruotė, kurioje nemažai dėmesio skiriama pučiamiesiems.

1. Onson - anekdotaijums.ltan. .Salin - mitusLT | PDF
2. Svorio netekimas bet prarasti kūno riebalai
3. Sveiki liesi valgiai svorio metimui
4.  Совершенно верно.
6. Kaip jūs natūraliai prarandate pilvo riebalus

Nuolat juntamas nerimastingas ritmo pulsas; net ir dainingesnius epizodus tuoj pat keičia ryžtingi kapoti ritmai Ritmiškai partijos dažnai nediferencijuojamos, susilieja į stiprų garsinės tėkmės monolitą. Greičio ir lengvumo įspūdį kuria nuolatinis judėjimas šešioliktinėmis, dažnai naudojamos triolės ir pauzės, praretinančios šešioliktinių srautus, bei tarpais pasigirstantys šešioliktinių sekstolėmis nubėgantys medinių pučiamųjų pasažai. Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, mašinistiniai įvaizdžiai turi bendrų bruožų, panašumo: čia dr k svorio metimas largo fl jokios garsinės diferenciacijos tarp, tarkime, traukinio ar gamyklos vaizdavimo, t.

Ericsonui gana gerai pavyko nurodyti pagrindinius mašinistinio komplekso elementus remiantis etaloniniais mašinistiniais kūriniais.

Bet, atidžiau paanalizavę šiuos opusus, galime surasti ir daugiau specifinių bruožų tam tikrų harmoninio melodinio eco slim es bueno svyravimo ar disonansiškumo kaitos dėsningumų.

Kad ir kaip būtų, kuo giliau panyrame į morfologinę analizę, tuo, rodos, labiau nutolstame nuo tiriamo objekto esmės: juk smulkiausiame lygmenyje neišvengiamai susiduriame su muzikos kalbos elementais, kuriuos skyrium galime rasti bet kuriame kitame kūrinyje.

Taigi pernelyg atidus gilinimasis į partitūros detales, atsiejant jas nuo realaus, subjektyviai patiriamo skambėjimo bei platesnio konteksto, yra neprasmingas ir įtikina, kad pastangos muzikos kūrinyje užčiuopti konkrečius vaizdinius siaurina klausytojo suvokimą ir trukdo įvairiapusiškesniam estetiniam potyriui. Netipiški mašinistiniai sprendimai Maxo Brando operoje Mašinistas Hopkinsas Operoje Mašinistas Hopkinsas atonalumas panaudotas mašinoms sužmoginti Ankstesniuose muzikos pavyz džiuose matėme chromatines sekas, pabrėžiančias mechaniškumą, atitolimą nuo žmogiškųjų savybių, objektyvumą, daiktiškumą.

Mašinų choro partijose atonalumas, priešingai, išryškina personifikuotų mechanizmų subjektyvumą. Kartojimu, stipriosiomis metrinėmis dalimis ir pauzėmis pabrėžiamos pustonių slinktys žemyn siejasi su raudos, skundo intonacijomis, kurių retoriškumą paryškina retos tritonio ar kvintos šuolių melodinės pūslės.

Technologijos traktavimas operoje yra prieštaringas: viena vertus, fabrikas iškeliamas kaip darbo, o kartu ir gyvenimo tiekėjas; kita vertus, atskleidžiama beatodairiško žmogaus vergavimo mašinoms tragedija. Kaip vertinta ši novatoriška opera? Nenorėčiau sutikti su tyrinėtoju Davidu Drewu, kuris sumenkina M. Brandą, laiko jį vidutinių gabumų menininku, o jo operą trumpalaike sėkme, nulemta daugiau išorinių aplinkybių negu kūrinio meniškumo: šiuolaikiškiausi sceniniai triukai suplakti su beveik visomis to meto kompozicinėmis technikomis nuo dainos iki Sprechstimme ir beveik atonalumo.

Estetiniu požiūriu rezultatas yra tam tikras chaosas, kuris trumpą laiką gali būti klaidingai palaikytas novatoriškumu. Brando vaizduojamos gamyklos mašinų fantastiškumą ir religines konotacijas Jis remiasi partitūroje autoriaus įrašytomis scenografinėmis nuorodomis bei libreto kurį parašė pats autorius citatomis. Bet juk esama ir glaudesnio ryšio tarp šių tokių skirtingų dalykų. Kai kuriais atvejais technologija vaizduojama arba kaip alternatyva religijai, kaip naujoji religija, arba net Visagalis Dievas.

Išryškėja sąsajos tarp oficialaus ir neoficialaus t. Pirmasis apibūdinamas naujojo primityvizmo sąvoka, antrasis niekaip neįvardytas. Čia siūlau prisiminti iki šiol daug ir dažnai minėtą žodį mašinizmas ir priimti jį kaip daugiaprasmį terminą. Mehringo analizė reikšminga tuo, kad M. Brando kūrinyje jis įžvelgia tą daugiaprasmiškumą gėrio blogio ir realybės mito religijos gijas, bet savo teiginius grindžia tik autoriaus libreto ir scenografinių nuorodų aptarimu.

Jis ignoruoja svarbiausią aspektą visai nenagrinėja dr k svorio metimas largo fl raiškos priemonių repetityvumo, ritmo dominavimo ir kt. Taiklūs metimai ir veržlūs puolimai - ne. Nesilioviau stebėjęsis. Aptarėme, kad mūsų gyvenime nebūtų kai kurių draugų, jei juos būtume rinkęsi pagal spalvą. Lukas suprato mintį ir ilgainiui įsisavino pamoką. Dabar jis atvirai kalba apie lygybę ir diskriminacijos neteisingumą.

Anuomet nežinojau, ką žinau dabar, tad man buvo sunku su­ prasti sūnaus entuziazmą. Visą laiką maniau, kad rasizmo išmoks­ tama. Jei vaikas auga nerasistiniame pasaulyje, kodėl jis savaime vieną rasę iškelia aukščiau už kitą? Kada aplinkos siunčiama žinia jam tampa nebesvarbi - aplinkos, kuria mes taip didžiuojamės? Mišrios aplinkos teorija - pagrindinis principas, kuriuo parem­ tos šiuolaikinės integruotos mokyklos.

Aš, kaip ir dauguma žmo­ nių, maniau, kad per trisdešimt metų nuo segregacijos panaikini­ mo daugybė mokslinių tyrimų turėjo įrodyti, jog mišrios aplinkos teorija teisinga.

Paskui mudu su Ashley ėmėme kalbėtis su moksli­ ninkais, nagrinėjusiais šiuos tyrimus. Pavyzdžiui, daktaras Gary Orfieldas vadovauja civilinių teisių projektui - Harvarde įsteigtai, bet vėliau į Los Andželo Kalifornijos universitetą perkeltai minčių talpyklai. Baigtą 86 puslapių dokumentą Orfieldas išsiuntė visiems socialinių mokslų specialistams iš savo adresų sąrašo ir gavo palaikymo parašus. Ant rašto antspaudo neuždėjo jokia prabangi teisininkų kontora.

Orfieldas labai didžiavosi, kad raštą kūrė mokslininkai, o ne teisi­ ninkai, todėl jis išėjo pagrįstas ir nešališkas. Tačiau širdyje Orfieldas jautėsi nusivylęs ir net piktas. Desegregacija išties daro apčiuopiamą įtaką, bet ją reikia vykdyti teisingai. Mokslininkai nemėgsta išpūsti duomenų.

Bigler iš Teksaso universiteto buvo viena iš mokslininkų, stipriai įsitraukusių į kreipimosi kūrimą. Jos vertinimas skamba dar aštriau nei Orfieldo. Bigler karštai pasi­ sako už desegregaciją mokyklose dėl moralinių priežasčių. Vis dėlto tėvams svarbu žinoti, kad mišrios mokyklos lankymas nėra garantija, jog vaikas išsiugdys geresnes rasines nuostatas nei atski­ roje mokykloje.

Pasirodo, rasės problema, palyginti su kitomis šališkumo ir dis­ kriminacijos problemomis, yra ypač sudėtinga. Daktaras Thoma- sas Pettigrew iš Santa Kruzo Kalifornijos universiteto išanalizavo per tyrimų, patvirtinančių, kad bendravimas su kitokiais žmo­ nėmis gali sumažinti šališkumą. Sėkmingiausi tyrimai buvo susiję ne su rasėmis, o su nuostatomis neįgaliųjų, pagyvenusių žmonių ir homoseksualų atžvilgiu.

Kitose šalyse atlikti tyrimai irgi buvo sė­ kmingi, pavyzdžiui, sumažėjo žydų ir palestiniečių arba baltaodžių Kodėl baltieji tėvai nekalba apie rases 71 ir juodaodžių Pietų Afrikos Respublikoje priešiškumas. Amerikos rasių klausimui skirti tyrimai rodo tik nedidelę naudą studentams.

Pradinės ir vidurinės mokyklos klasės - kitas klausimas. Neseniai vykdant civilinių teisių projektą buvo tiriami šešių ša­ lies mokyklų vienuoliktokai. Vienas tyrimas buvo atliekamas Luis- vilyje, kur, regis, desegregacija davė naudos. Vienuoliktokų tyrimai atskleidžia, kad per 80 proc. Daugiau nei 85 proc. Tačiau kitose apygardose nėra taip gražu.

Lino miestas Masačū­ setse, esantis už 16 km į šiaurės vakarus nuo Bostono, paprastai laikomas dar vienu įvairovės ir sėkmingos desegregacijos mokyklo­ se pavyzdžiu. Paklausti, ar suaugę norėtų gyventi mišriame rajone, maždaug 70 proc. Tačiau į tą patį klausimą teigiamai atsakė tik 35 proc. Nusipelnęs atsistatydinęs Naujosios Meksikos valstijos universi­ teto profesorius Walteris Stephanas visą gyvenimą tyrinėjo moks­ leivių rasines nuostatas po pirmų metų mišrioje mokykloje. Jis nustatė, kad 16 proc.

Stephanas nėra segregacionistas - jis pasirašė mokslininkų kreipimąsi ir yra vienas gerbiamiausių šios srities specialistų.

Mišrių mokyklų bėda ta, kad jos nebūtinai stiprina rasių drau­ gystę. Dažnai nutinka priešingai. Jamesas Moody iš Djuko universiteto - žinovas, kaip paau­ gliai sudaro ir išlaiko socialinius tinklus, - išanalizavo per 90 Paauglių iš skirtingų visų šalies regionų mokyklų duomenis. Moody nustatė moksleivių ir jų draugų rasę, paskui kiekvieno moksleivio skirtingų rasių draugų skaičių palygino su visos mokyklos rasine sudėtimi. Moody atrado, kad kuo mišresnė mokykla, tuo labiau vaikai mokykloje skirstosi pagal rases ir tautinę kilmę, taigi tikimybė, kad susidraugaus skirtingų rasių vaikai, yra mažesnė.

Todėl mišriose mokyklose besimokantys vienuoliktokai ir dvy­ liktokai kasdien duoda du priešingus socialinius signalus. Pirmas si­ gnalas įkvepia - daug moksleivių draugauja su kitos rasės atstovais. Antra žinia tragiška - kur kas daugiau vaikų labiau mėgsta ben­ drauti su saviškiais.

Daugėjant mišrių mokyklų, pastarasis reiškinys tampa vis pastebimesnis. Vaikščiodamas po mokyklą vaikas mato daug grupių, į kurias dėl savo rasės negali patekti, stalus valgykloje, prie kurių negali atsisėsti, numanomas ribas, kurių nevalia perženg­ ti.

Tai neišvengiama, net jei moksleivis turi kitų rasių draugų. Vis dėlto bendri būreliai padidina tikimybę, kad skirtingų rasių mokiniai susidraugaus. Analizuodamas duomenis Moody atsižvel­ gė ir į popamokinę veiklą, sporto ir mokslo būrelius bei mokyklos renginius, per kuriuos moksleiviai gali integruotis arba pasi­ skirstyti.

Taisyklės tai nekeičia: didesnis mišrumas lemia didesnę moksleivių segregaciją. Šiaurės Karolinos Čapel Hilo universiteto komanda patvirtino Moody gautus rezultatus. Kaip tik taip ir nutinka. Tikimybė ne ką didesnė, net jei kalbama apie an­ trą, trečią ar penktą pagal gerumą draugą.

Juodaodžiams tokia tiki­ 3 kg svorio per savaitę ne ką didesnė: 85 proc.

Skirtingų rasių draugai dažniausiai užsiima tik viena bendra veikla, o ne keliomis, todėl tikėtina, kad ilgainiui, vaikams perėjus iš vidurinių klasių į aukštesniąsias, tokia draugystė iširs. Kyla pagunda tikėti, kad šiuolaikiniai vaikai, augdami tokioje mišrioje aplinkoje, išmoks sutarti su visų rasių žmonėmis.

Vis dėlto daugybė tyrimų leidžia manyti, kad tai veikiau svajonė nei tiesa. Nesiliauju svarstęs, ar desegregacija nebūtų sėkmingesnė, jei tė­ vai ją skatintų, užuot tylėję? Negi tikrai taip sunku su mažais vaikais kalbėtis apie rases? Katz, ištyrusi juodaodžių ir baltaodžių vaikų, atkreipė dėmesį, kad tėvai su vaikais nesidrovėdami šnekasi apie lytis, labai stengiasi griauti stereotipus apie berniukus ir mergaites. Iš to galėtume mo­ kytis kalbėti apie rases.

Sugalvoti, ką sakyti, nesudėtinga. Tik klausimas, kaip dažnai tai sakome. Vaikų smegenys linkusios viską rūšiuoti, todėl tame, ką mato, vaikas nejučia ima ieškoti dėsningumo. Maži vaikai, net jei ir mato gerą pavyzdį, daro išvadas, verčian­ čias tėvus gūžtis. Vaikai nėra pasyvūs žinių kaupėjai, jie aktyviai kuria sąvokas.

Bigler matė daug pavyzdžių, kaip vaikai iškraipo pri­ siminimus, kad jie atitiktų mintyse susidarytas kategorijas. Sme­ genų poreikis viską skirstyti į kategorijas septynerių metų dar sti­ presnis nei penkerių, todėl antrokai gali labiau iškraipyti tiesą nei parengiamosios klasės mokinukai. Tėvams atrodo, kad jų vaikas vis sunkiau suvokia pasaulio įvairovę. Tyrėjai atrado, kad tik išsamūs pokalbiai apie rases yra paveikūs, be to, reikia kalbėti vaikams suprantamais žodžiais.

Pavyzdžiui, skaitydami Jackie Robinsono biografiją mokiniai sužinojo, kad jis buvo pirmasis afroamerikietis Pagrindinėje beisbolo lygoje. Tačiau tik pusė vaikų gavo perskaity­ ti, kad anksčiau jis buvo paskirtas į Negrų lygą ir kentė baltųjų ais­ truolių patyčias. Kitos pusės vaikų skaitiniuose šie faktai - pateikti penkiais trumpais sakiniais - buvo praleisti. Po dvi savaites trukusių istorijos pamokų buvo ištirtos rasinės vaikų nuostatos. Baltaodžiai vaikai, perskaitę visą istoriją apie dis­ Kodėl baltieji tėvai nekalba apie rases 75 kriminaciją, palankiau žiūrėjo į dr k svorio metimas largo fl nei tie, kurie gavo neutralią versiją.

Išsami istorija padarė didesnį poveikį.

Bigler labai atsargiai daro išvadas iš tyrimo apie Jackie Robinso­ ną. Ji atkreipia dėmesį, kad biografijos buvo išsamios, bet pasakojo apie ankstesnių laikų diskriminaciją. Šiau­ rės Karolinos Čapel Hilo universiteto klinikinės psichologijos specialistė ir profesoriaus asistentė April Harris-Britt tiria, kaip mažumoms priklausantys tėvai padeda vaikams ugdytis rasinę tapatybę. Visi mažumoms priklausantys tėvai anksčiau ar vėliau papasakoja vaikams apie diskriminaciją ir paragina juos nepasi­ duoti.

Vis dėlto tokius pokalbius paskatina ne vaikų klausimai. Harris-Britt nustatė, kad kai kurie pokal­ biai vaikams naudingi ir netgi reikalingi - 94 proc. Bet jei vaikai dažnai ne tik retsykiais girdi tokius diskriminacijai rengiančius įspėjimus, jie reikšmingai rečiau savo sėkmę sies su pastangomis, o dėl nesėkmių dažniau kaltins mokytojus, nes manys, kad šie nusiteikę prieš juos.

Harris-Britt įspėja, kad dažni gąsdinimai būsima diskriminacija tampa tokia pat destruktyvia patirtimi kaip ir pati diskriminacija: »Jei pernelyg susitelksi į tokius įvykius, vaikui perteiksi žinią, kad pasaulis priešiškas ir nevertina tavęs - tiesiog taip jau yra. Pagal Harris-Britt analizę, kita plati pokalbių tema yra didžiavimasis savo tautine kilme. Mažumoms priklausantys vaikai nuo mažens skatinami didžiuotis savo tautos istorija.

Mokslininkė atrado, kad tai itin naudinga vaiko pasitikė­ jimui savimi. Per vieną tyrimą paaiškėjo, kad juodaodžiai vaikai, skatinami didžiuotis savo kilme, kur kas stropiau dirbo mokykloje ir dažniau savo sėkmę siejo su pastangomis ir gabumais.

Iš to kyla klausimas, apie kurį visi mąsto, bet retai kas drįsta už­ duoti. Jei afroamerikiečių vaikams naudinga didžiuotis savo rase, kaip baltaodžiams?

Baisu net pagalvoti, kad vaikas gali didžiuo­ tis esąs baltasis. Vis dėlto mokslininkai tvirtina, kad kaip tik tai ir vyksta jaunose smegenyse. Kaip mažumų vaikai suvokia priklausą blogesnę padėtį visuomenėje užimančiai ir vargingesnei etninei grupei, taip dauguma baltaodžių vaikų patys išsiaiškina priklausą galingesnei, turtingesnei ir įtakingesnei rasei; jiems tai teikia sau­ gumo, net pasitikėjimo savimi. Taigi skatinti juos tuo didžiuotis ne tik pasibaisėtina, bet ir nereikalinga.

Kalbantis su paaugliais naudinga žinoti, kad jų polinkis burtis į grupes ir gaujas iš dalies yra amerikiečių kultūros vaisius. Ame­ rikoje mes skatiname individualumą. Vaikai laisvai pasirenka, kas jiems prie širdies, ir atvirai apie tai kalba - savo tapatybę apibrėžia pagal tai, kas jiems patinka ar nepatinka.

Jie išmoksta įžvelgti skir­ tumus. Nors individuali tapatybė yra ilgalaikis tikslas, aukštesnio­ siose klasėse tapatybės paieškos vyksta kuriant uždaras grupes ar prie jų prisidedant. Taigi, likimo ironija, kuo stipriau kultūroje pa­ brėžiamas individualumas, tuo labiau aukštesniosioms moksleivių klasėms būdingas grupavimasis. Jis yra džiazo muzikantas ar panašiai.

Na gerai, iki pasimatymo! Karlas įsižeidžia sakydamas, kad vien todėl, kad yra afroamerikietis, Springfilde jis nepažįsta visų kitų afroamerikiečių, kurių vis tiek yra labai mažai. Tada Carlas sako, kad susipažino su Dredericku Tatumi, kai jis buvo vakarėlyje su daktaru Hibbertu Murphy namuose.

Greičiausiai mutavusios į upę plūstančios Springfildo atominės elektrinės nuodingos atliekos, Blinky tapo svarbiausia naujiena, kai jį pagavo Bartas Simpsonas.

Ponas Burnsas gina žuvį, teigdamas, kad jo papildoma akis yra tik kitas evoliucijos žingsnis. Ponas Burnsas išspjauna žuvį ir vėliau pralaimi rinkimuose.

Blinky taip pat trumpai pasirodė povandeniniame metro vamzdžio ruože, kuriuo Fry keliauja animacinės serijos bandomajame epizode. Futurama, kurį sukūrė Simpsonai kūrėjas Mattas Groeningas. Mėlynaplaukis teisininkas P. Burnso advokatas, taip pat žinomas kaip Mėlynaplaukis teisininkas išreiškė Danas Castellanetayra žymiausias ir galingiausias Springfildo advokatas.

Jis žinomas dėl savo mėlynų plaukų ir nosies Niujorko akcento. Jis taip pat kartais tarnauja kaip prokuroras. Skirtingai nuo Lionelio Hutzo ar Gilas Gundersonasjis yra kompetentingas, nors nebūtinai etiškas. Jis dirbo vyriausiuoju P. Jis yra Springfildo respublikonų partijos narys. Animatorius Jimas Reardonas sukūrė personažo išvaizdą aktoriui Charlesui Lane'ui. Booberella Barbara Rollolinski, plačiau žinomas kaip Booberella, yra bukas televizijos laidų vedėjas, kuris kalba su rumunų akcentu.

Ji yra Cassandros Peterson ir jos veikėjos Elviro, Tamsios meilužės, parodija. Barbarella, kuriame pagrindiniame vaidmenyje vaidina Jane Fonda.

Brandinas ir Kletas vaizduojami kaip stereotipiniai yokeliai. Viename epizode ji, matyt, yra Kleto dukra fatkiller nummer užsienietė.

Ji kentėjo nuo pasiutligės ir pripažino, kad yra neraštinga. Visai neseniai Brandine buvo demonstruojama kovojant Irako kare. Ji grįžta atskleisdama, kad Kletas yra tik dviejų vaikų tėvas, todėl kyla abejonių dėl visų kitų vaikų tėvystės. Darant prielaidą, kad visi vaikai, kurie, kaip manoma, yra Kletai, yra ir jos vaikai, Brandine turi 45 specialiai įvardintus vaikus. Brandine'ą ir Cletus'ą vedė Homeras neilgai eidamas ministro pareigas.

Balandžio 27 d. Jos numesti svorio meilužis yra žaidimas pommel arklys, ji turi šviesius plaukus, paprastai dėvi švilpuką ir mokydama laikosi griežto požiūrio. Nepaisant to, personažas vėliau pasirodė kaip moteris. Šiame trumpame segmente jis vaizduojamas kaip įgimtas nerangus, o ne tiesiog veikia kaip toks. Apskritai, kamanių žmogus kalba tik paprastais, pernelyg ištartais ir netiksliais ispanų sakiniais.

Dažnai jo frazės bus sąmoningai aplaistytos ispanų kalba. Dr k svorio metimas largo fl ispanų kalba naudojama tam, kad angliškai kalbantys žiūrovai vis tiek suprastų, kas buvo sakoma. Kostiumas yra būtybė su beisbolo kėbulu, su mėlynais sostinės marškinėliais, geltonomis rankomis ir kojomis, ilga plokščia nosimi, kailio kuokštais šone, raudona kepure su dviem spyruoklėmis, dviem kostiumo akimis bet kuria kryptimi ir dar dvi akys, žvilgčiojančios už burnos.

Mirus Tomui Postonui m. Kapitonas Lance'as Murdockas Kapitonas Lance'as Murdockas įgarsino Danas Castellaneta yra profesionalus kaskadininkų velnias, kuris pasirodė daugiau pirmosiomis laidos dienomis, o ne naujesniais epizodais. Karltonas Karlsonas išreiškė Hankas Azaria, sezonai ; Alexas Désertas, 32 sezonas - dabar Kartu su Lenny Carlas yra Homero draugas ir bendradarbis kartais nurodomas kaip jo vadovas atominėje elektrinėje.

Karlas yra islandų ir afrikiečių amerikietis, turintis branduolinės fizikos magistro laipsnį, mėgstantis boulingą ir gėrimus Moe tavernoje. Ankstyvaisiais sezonais Carlas buvo retai matomas su Lenny ir neturėjo pastovaus balso - kai kuriais atvejais jį galima išgirsti Lenny balsu ir atvirkščiai. Homeras ne kartą painioja Lenny ir Carlą ir yra sukrėstas, kai vieną kartą sužinojo, kad Lenny yra balta, o Karlas - juodaodis.

Kartą jis sau murmėjo: "Ar taip? Aš norėjau juodo! Lenny ir Carlas dirba Springfildo atominėje elektrinėje kartu su Homeriu Simpsonu. Didžiąją dalį pastato pinigų Cecilas pasiliko sau, todėl atrodė, lyg tai būtų jo brolis. Galų gale, praradęs pinigus, Cecilas bandė nužudyti Bartą, ko Bobas niekada negalėjo, tačiau ironiškai tai sugadino pats Bobas.

Cecilio manieros ir santykiai su broliu taip pat laisvai remiasi Nileso ir Frasierio santykiais Frasier. Prancūzija; jie bando tai užfiksuoti patys ir nepavyksta. Jį trumpam pakeitė Mindy Simmonsas, tačiau ji vėliau buvo atleista dėl alkoholizmo ir sutrikdžiusio elgesio.

Jis trumpam nedirbo dėl neįvardytos traumos darbe, kur surinko darbuotojų kompensacijas; tačiau ateities epizodai rodo jį atgal į darbą. Jis turi žmoną ir du vaikus, taip pat seserį medine koja kurią Charlie naudojo kaip laimingą šikšnosparnį.

Lithuanian musicology

Jų santykiai baigiasi, kai ji pagaunama apgaudinėjant jo paties geriausią draugą Gladiatorių Gyro. Paprastai jis vaizduojamas vilkintis baltus marškinius be rankovių ir mėlynus džinsus. Jam pritaria Hankas Azaria. Cletus'o balsas šioje pirminėje išvaizdoje yra šiek tiek gilesnis nei vėlesniuose epizoduose. Jis mėgsta jūrų kapitonas prieš jį laidoje greitai juokėsi ir buvo mėgstamiausias personalas.

Žemas Cletus intelektas paprastai vaizduojamas kaip inbreedingas rezultatas, o kartais juokaujama, kad jo partnerė Brandine yra susijusi su juo.

Buvo manoma, kad Brandine yra Cletus motina, sesuo ir net dukra, kurią jis susilaukė su užsieniečiu. Kletas tai suklydo pateikdamas pasiūlymą ir beveik vedė abu.

Teigiama, kad jis turi 70 vaikų, iš kurių mažiausiai 45 yra pavadinti epizodais. Pirmasis vardas Cletusas kilo iš rašytojo Jeffo Martino mažo lygos beisbolo trenerio Houstone, Teksase. Jis turi pykčio problemų, o vėliau trumpai pasirodys. Springfildo pradinių klasių gimnazijos mokytoja Brunella Pommelhorst užsimena, kad iš Vakarų pasitraukė į Rytų Vokietiją.