Kaip įžeidžiantis eilinis meta svorį

Iki m. Šiuolaikinėse rinktinėse ši padėtis gali būti įvairi, o šiam žaidėjui tenka daugiau blokavimo atsakomybės, palyginti su pusiau arba galinis. Mat tu­rė­ti Die­vą, kaip ži­nia, dar ne­reiš­kia Jį pa­im­ti ir nu­tver­ti pirš­tais, ar­ba įkiš­ti į mai­šą ar už­da­ry­ti skry­nio­je. Po to Jis vėl pri­si­kė­lė, pra­ri­jo mir­tį ir ją su­nai­ki­no, ga­liau­siai įžen­gė į dan­gų ir pe­rė­mė val­džią Tė­vo de­ši­nė­je, tad vel­nias ir vi­sos ga­ly­bės Jam tu­ri bū­ti pa­val­dūs ir gu­lė­ti Jam po ko­jo­mis, kol ga­liau­siai Pas­ku­ti­nio teis­mo die­ną Jis mus at­skirs ir at­ri­bos nuo pik­to pa­sau­lio, vel­nio, mir­ties, nuo­dė­mės ir t. Taip pat labai svarbios tinkamos paramos schemos sąlygos.

Matyt labai sėkmingai ten viską išsiskirsto į savo kišenes. Auskarai, laikrodžiai, kosmetika naudingi dalykai, o dar nemokamai, tai kodėl gi nepasisavinus, juk niekas nepastebės ir niekas tikrai nepuls kelti skandalo kur pradingo daiktai, kurių vertė vos pora dolerių nors jei ir akmens gabalą siųstų, tikriausiai ir tą pavogtų.

Tačiau kai tai nutinka jau kone dešimtą kartą, kai pašte niekas nesiruošia nei piršto pajudinti, otik verčia viską ant siuntėjų nieko nepatikrinę ir dar paskaičius čia visus žmonių atsiliepimus, pasidaro labai koktu.

Žmonės, vienykimės, viešinkim, Lietuvos paštą reikia gerai papurtyti! Norėčiau sužinoti ar iš vis yra kokios aukštesnės institucijos kontaktai kur būtų galima kreiptis. Pats negaunu 5 spalio mėnesį išsiųstų registruotų taip - registruotų siuntų, siuntėjai supanikavę nes tenka grąžinti pinigus - jokiose kitose valstybėse tokių nesąmonių nėra.

Čia akivaizdžiai didelis aplaidumas įmonėje. Visa tai yra melas tiesiai į akis. Neseniai gavau vieną neregistruotą siuntą - siunta labai vėlavo, joje buvo pradurta maždaug piršto storio skylė ir paskui užklijuota permatoma lipnia juosta - matyt kažkam buvo smalsu ką siunčiu Ir aišku turinys jau atėjo apgadintas. Ta­čiau vai­kus Jis mums da­vė ir pa­ve­dė tam, kad pa­gal Jo va­lią juos au­gin­tu­me ir tvar­ky­tu­me, ant­raip Jam ne­rei­kė­tų tė­vo ir mo­ti­nos. Penk­tas įsa­ky­mas Ne­žu­dyk.

O da­bar ei­si­me iš sa­vo na­mų pas kai­my­nus pa­si­mo­ky­ti, kaip tu­ri­me gy­ven­ti tar­pu­sa­vy­je kiek­vie­nas su sa­vo ar­ti­mu. Mat Die­vas sa­vo tei­sę baus­ti pik­ta­da­rius per­lei­do vy­res­ny­bei vie­toj tė­vų, se­no­vė­je kaip skai­to­me Mo­zės kny­go­je40 pri­va­lė­ju­sių sa­vo vai­kus at­ves­ti į teis­mą ir pa­smerk­ti my­riop.

• Europos Sąjungos C /
• Ar cinkas padeda prarasti riebalus

To­dėl tai, kas čia už­draus­ta, už­draus­ta vie­nam ki­to at­žvil­giu, bet ne vy­res­ny­bei. To­dėl šia­me įsa­ky­me už­draus­ta pyk­ti kiek­vie­nam, iš­sky­rus kaip sa­ky­ta Die­vą kaip įžeidžiantis eilinis meta svorį, t. Mat Die­vui ir die­viš­ką luo­mą tu­rin­tiems pri­de­ra pyk­ti, bar­ti ir baus­ti kaip tik dėl tų, ku­rie nu­si­žen­gia šiam ir ki­tiems įsa­ky­mams. Pa­na­šiai, kaip ne­ma­ža prie­šiš­ko nu­si­sta­ty­mo vi­siems įsa­ky­mams, taip ir šiuo at­ve­ju pa­si­tai­ko, kad tu­ri­me gy­ven­ti tarp vi­so­kiau­sių žmo­nių, su­tei­kian­čių mums kan­čių, to­dėl ran­da­me dings­tį nu­si­teik­ti prie­šiš­kai jų at­žvil­giu.

Ši­taip per vel­nio kurs­ty­mą tu įgy­ji daug prie­šų, ne­lin­kin­čių nie­ko ge­ro nei ta­vo kū­nui, nei dva­siai. O ma­tant to­kius žmo­nes, mū­sų šir­dis sa­vo ruož­tu ima tūž­ti, ap­si­pi­la krau­ju ir no­ri at­ker­šy­ti. Ta­da pra­si­de­da abi­pu­sis bur­no­ji­mas ir muš­ty­nės, ir ga­liau­siai tai at­ve­da į ne­lai­mes ir žmog­žu­dys­tę.

Trum­pai ta­riant, Jis no­ri, kad ši­taip kiek­vie­nas bū­tų ap­sau­go­tas, lais­vas ir ap­gin­tas nuo ki­to žmo­gaus pik­ta­da­ry­bės bei smur­to ir kad šis įsa­ky­mas bū­tų ap­sau­gi­nė sie­na, tvir­to­vė ir prie­globs­tis ar­ti­mui, idant ne­bū­tų da­ro­ma jam siel­var­to ar ža­los kū­nui. Mat drau­džiant žu­dy­ti, drau­džia­mos ir vi­sos prie­žas­tys, ga­lin­čios ves­ti į žmog­žu­dys­tę. Juk bū­na to­kių, ku­rie nors ir ne­nu­žu­do, bet vis dėl­to pra­kei­kia ir lin­ki [jam ne­lai­mės], kad šis, ly­di­mas to­kio pra­keiks­mo, ne­to­li nu­ei­tų.

Juk tam, ku­ris tau lin­ki ir da­ro ge­ra, da­ry­ti pik­ta bū­tų ne žmo­giš­ka, bet vel­niš­ka. Ir ne­pa­dės tau, jei ban­dy­tum pa­si­tei­sin­ti ne­tu­rė­jęs kaip pa­dė­ti, pa­tar­ti ar pa­da­ry­ti; juk pa­li­kai jį be mei­lės ir at­ėmei iš jo ge­ra­da­rys­tę, dėl ku­rios jis bū­tų li­kęs gy­vas.

Juk nors ir ne­pa­da­rei to veiks­mu, bet pa­li­kai jį ne­lai­mė­je ir, kiek tai pri­klau­sė nuo ta­vęs, lei­dai žū­ti. Tai ly­giai tas pat, jei ma­ty­čiau ką nors gi­liam van­de­ny­je skęs­tan­tį ar­ba į ug­nį įkri­tu­sį ir ga­lė­čiau iš­ties­ti jam ran­ką, iš­trauk­ti ir iš­gel­bė­ti, bet to ne­pa­da­ry­čiau; kas gi bū­čiau tuo­met vi­so pa­sau­lio aki­vaiz­do­je, jei ne žu­di­kas ir ne­vi­do­nas?

Mat to­kiu bū­du pa­pras­tų krikš­čio­nių luo­mas ga­lio­tų tiek pat ir net dar dau­giau, ir kiek­vie­nas pa­ma­ty­tų, kaip jie kvai­li­na ir vi­lio­ja pa­sau­lį ne­tik­ra, veid­mai­nin­ga šven­tu­mo re­gi­my­be, nes šį ir ki­tus įsa­ky­mus pa­lei­do vė­jais ir lai­kė ne­rei­ka­lin­gais, lyg tai bū­tų ne įsa­ky­mai, o tik pa­ta­ri­mai, ma­ža to, ne­si­gė­dy­da­mi šlo­vi­no ir aukš­ti­no sa­vo veid­mai­nys­tę ir dar­bus kaip to­bu­liau­sią gy­ve­ni­mą, idant ra­miai gy­ven­tų ge­rą ir leng­vą gy­ve­ni­mą be kry­žiaus ir kan­tru­mo, to­dėl ir į vie­nuo­ly­nus pa­bė­go, kad ne­rei­kė­tų nuo nie­ko ken­tė­ti ir nie­kam da­ry­ti ge­ra.

Šeš­tas įsa­ky­mas Ne­sve­ti­mauk. Ta­čiau jie vi­si gra­žiai iš­dės­ty­ti ei­lės tvar­ka. Pir­miau­sia penk­ta­me įsa­ky­me ap­tar­tas pats ar­ti­mo as­muo. Pas­kui kal­ba­ma apie ki­tą as­me­nį ar ki­tą tur­tą, ku­ris skai­čiuo­ja­mas kaip įžeidžiantis eilinis meta svorį ar­ti­miau­sias po jo pa­ties kū­no, bū­tent apie jo su­tuok­ti­nį, ku­ris su juo yra vie­nas kū­nas ir krau­jas, tad jo tur­tui ne­įma­no­ma pa­da­ry­ti di­des­nės ža­los, ne­gu čia.

To­dėl čia taip aiš­kiai iš­reikš­ta, kad ar­ti­mui ne­ga­li­ma da­ry­ti ne­gar­bės, da­rant gė­dą jo žmo­nai. To­dėl ir jau­ni­mas bū­da­vo ap­ves­di­na­mas kuo anks­čiau, tai­gi ne­bu­vo skais­ty­bės būk­lės, taip pat ne­bu­vo lei­džia­ma vie­ša pa­leis­tu­vys­tė ir ne­do­ras el­ge­sys kaip da­bar. To­dėl sve­ti­ma­vi­mas pas juos bu­vo la­biau­siai pa­pli­tęs iš­tvir­ki­mas. Mat jei to ne­pa­da­rai, nors ir ga­lė­jai už­kirs­ti ke­lią, ar­ba jei nu­su­ki žvilgs­nį į ša­lį, tar­tum tai ta­vęs ne­lie­čia, tai esi tiek pat kal­tas, kiek ir pats nu­si­kal­tė­lis.

O šia­me kaip sa­ky­ta Jis iš­te­si ir sau­go. Mat kad ir koks bū­tų pa­sau­lie­ti­nis ir dva­si­nis luo­mas, abu jie tu­ri nu­si­že­min­ti ir vi­siems leis­ti įženg­ti į šį luo­mą, kaip dar iš­gir­si­me. Ji rim­tai įsa­ky­ta Die­vo, kad į ją įženg­tų vi­sų luo­mų vi­si vy­rai ir mo­te­rys, ku­rie tam su­kur­ti, ta­čiau kai ku­rie, nors ir ne­dau­ge­lis, bū­na iš­skir­ti, bū­tent tie, ku­riuos Die­vas pa­da­rė iš­im­ti­mi, nes jie ne­tin­ka san­tuo­kai, ar­ba iš­lais­vi­no, su­teik­da­mas di­džią ant­gam­ti­nę do­va­ną, idant jie ir ne san­tuo­ko­je ga­lė­tų iš­sau­go­ti skais­ty­bę.

To­dėl, idant leng­viau bū­tų bent šiek tiek iš­veng­ti ne­skais­tu­mo, Die­vas įsa­kė san­tuo­ką, kad kiek­vie­nas tu­rė­tų jam skir­tą da­lį ir ga­lė­tų ja ten­kin­tis, nors vis dėl­to ir nuo Die­vo ma­lo­nės pri­klau­so, kad šir­dis ir­gi bū­tų ty­ra. Mat lai­kui bė­gant bū­tų ga­li­ma pa­siek­ti, kad san­tuo­ka vėl bū­tų ger­bia­ma, ir bū­tų ma­žiau ne­švan­kaus, pa­lai­do, ne­tvar­kin­go el­ge­sio, ku­ris da­bar vi­sur pa­sau­ly­je plin­ta su vie­ša pa­leis­tu­vys­te ir ki­to­mis gė­din­go­mis ydo­mis, ky­lan­čio­mis iš san­tuo­ki­nio gy­ve­ni­mo pa­nie­ki­ni­mo.

Mat tu­rė­da­mi iš­lai­ky­ti san­tuo­ki­nę skais­ty­bę, vy­ras ir žmo­na pir­miau­sia pri­va­lo mei­lė­je ir san­tar­vė­je su­gy­ven­ti, kad vie­nas ki­tam bū­tų iš šir­dies ir vi­siš­kai iš­ti­ki­mai at­si­da­vę. Juk tai vie­nas svar­biau­sių da­ly­kų, ku­ris mei­lę ir geis­mą pa­ver­čia skais­ty­be, ku­ris, prak­ti­kuo­ja­mas be jo­kių įsa­ky­mų, sa­vai­me su­dai­gi­na skais­ty­bę; to­dėl ir šv. Pau­lius taip stro­piai ra­gi­na su­tuok­ti­nius kaip įžeidžiantis eilinis meta svorį ki­tą my­lė­ti ir gerb­ti Sep­tin­tas įsa­ky­mas Ne­vok.

Tai la­bai pla­čiai iš­si­ke­ro­ju­si vi­suo­ti­nė yda, bet taip re­tai ją riebalų deginimo iššūkis ir at­krei­pia­me į ją dė­me­sį, kad jai ne­bė­ra nei ga­lo, nei kraš­to, tad jei vi­sus, ku­rie yra va­gys, bet ne­no­ri taip va­din­tis, rei­kė­tų pa­kar­ti, tai pa­sau­lis ne­tru­kus iš­tuš­tė­tų ir bu­de­lių bei kar­tu­vių pri­trūk­tų.

Mat kaip sa­ky­ta vog­ti reiš­kia ne tik iš­tuš­tin­ti skry­nias ir ki­še­nes, bet ir lu­pi­kau­ti tur­gu­je, vi­so­se krau­tu­vė­se ir kios­kuo­se, vy­no ir alaus rū­siuo­se, dirb­tu­vė­se, trum­pai ta­riant, vi­sur, kur pre­kiau­ja­ma, už dar­bą ar­ba pre­kę ima­mi ir mo­ka­mi pi­ni­gai.

Bet čia tu dar ga­li pik­tin­tis ir ap­mau­dau­ti, ir nie­kam ne­va­lia ta­vęs va­gi­mi va­din­ti. Vi­si tie daug blo­ges­ni už slap­tus va­gis; nuo va­gies ga­li­ma ap­si­gin­ti už­rak­tu ir gro­to­mis, ar­ba, juos su­čiu­pus, taip ap­si­ei­ti, kad dau­giau jie ne­be­vogs. Ta­čiau nuo anų nie­kas ne­ga­li ap­si­sau­go­ti, taip pat nie­kam ne­va­lia į juos krei­vai pa­si­žiū­rė­ti ar ap­kal­tin­ti va­gys­te, jau ge­riau te­gu iš pi­ni­gi­nės de­šimt kar­tų iš­trau­kia.

Mat tai ma­no kai­my­nai, ge­ri drau­gai, ma­no pa­ties sam­di­niai, iš ku­rių aš ti­kiuo­si ge­ro ir ku­rie ma­ne ap­gau­di­nė­ja skau­džiau­siai. Ir kas gi ga­li vi­sa tai ap­sa­ky­ti ar pra­ma­ny­ti?

O kur dar vi­sų va­gių gal­va ir vy­riau­sias glo­bė­jas šven­ta­sis sos­tas Ro­mo­je su vi­sais sa­vo tar­nais, va­gys­te vi­so pa­sau­lio tur­tus su­si­šla­vęs ir iki šiol juos val­dan­tis? Tuo tar­pu smul­kūs, slap­ti va­gys, sy­kį ap­si­vo­gę, ken­čia gė­dą ir baus­mę, aniems leis­da­mi at­ro­dy­ti do­riems ir gar­bin­giems.

Ta­čiau anie tu­ri ži­no­ti, kad prieš Die­vą jie di­džiau­si va­gys, ir Jis juos taip pat baus pa­gal tai, ko jie ver­ti ir ko nu­si­pel­no. Mat tu­ri­me tai skelb­ti ne krikš­čio­nims, bet daž­niau­siai ne­nau­dė­liams ir ap­ga­vi­kams, ku­riems ver­čiau jau skelb­tų pa­moks­lą tei­sė­jas, ka­lė­ji­mo pri­žiū­rė­to­jas ar meist­ras Jo­nas Ši­taip, už vie­ną auk­si­ną ap­ga­vu­siam ar­ba nu­su­ku­siam, tau su­rū­dys ir bus su­ės­ta vi­sa pi­ni­gų krū­va, ir nie­kuo­met jais nebepa­si­džiaug­si.

Kiek daug to­kių, ku­rie die­ną nak­tį tem­pia ir vel­ka į krū­vą ir vis dėl­to ne­pra­tur­tė­ja nė vie­nu ska­ti­ku, ir net jei daug su­kau­pia, tai vis vien tu­ri kęs­ti tiek daug var­go ir ne­lai­mių, kad ne­ga­li tuo tur­tu su džiaugs­mu pa­si­mė­gau­ti ar pa­lik­ti sa­vo vai­kams.

Mat to­kį me­ną Die­vas iš­ma­no meist­riš­kai; ka­dan­gi vie­nas api­plė­šia ir ap­va­gia ki­tą, Jis vie­ną va­gį bau­džia ki­tu; ant­raip iš kur rei­kė­tų pa­im­ti tiek kar­tu­vių ir vir­vių, kad ne­pri­trūk­tų?

Mat šios de­jo­nės ir šauks­mas ne­leis juo­kau­ti, at­neš pa­da­ri­nių, ku­rie tau ir vi­sam pa­sau­liui bus per sun­kūs. Juk jos pa­sieks tą, ku­ris iš­klau­sys varg­šes liū­din­čias šir­dis ir ne­pa­liks jų ne­at­ker­ši­jęs. Ta­čiau jei tu tai nie­ki­ni ir prie­šin­gau­ji, tai pa­ma­ty­si, ką sau už­si­kro­vei; o jei tau ši­tai pa­vyks ir ge­rai sek­sis, tai ga­lė­si Die­vą ir ma­ne prieš vi­są pa­sau­lį iš­va­din­ti me­la­giais.

Bet jau­ni­mui rei­kia įkal­ti į gal­vą, kad jis pa­si­sau­go­tų ir ne­sek­tų pas­kui se­ną, ne­su­tram­do­mą mi­nią, bet nuo­lat Die­vo įsa­ky­mą pri­si­min­tų, idant jo ne­už­klup­tų Die­vo rūs­ty­bė ir baus­mė.

O su­trau­kus trum­pai, kaip ir anks­tes­nius įsa­ky­mus, šis įsa­ky­mas pir­miau­sia drau­džia skriaus­ti ar­ti­mą ir elg­tis su juo ne­tei­sin­gai kad ir ko­kiais bū­dais bū­tų su­ma­ny­ta ma­žin­ti jo tur­tą bei gė­ry­bes, kenk­ti ir ne­tei­sė­tai at­im­titaip pat ne­ga­li­ma nei to­kią 6 savaičių vasara lieknėja 2 diena leis­ti, nei jai pri­tar­ti, bet rei­kia sau­go­ti nuo jos ir jai pa­sto­ti ke­lią; an­tra ver­tus, mums įsa­ky­ta ar­ti­mo tur­tą di­din­ti ir ge­rin­ti, o jei ar­ti­mas ken­čia var­gą, tai pa­dė­ti, pa­rem­ti, pa­sko­lin­ti, ne­svar­bu, drau­gas ar prie­šas jis bū­tų.

Kas ne­mėgs­ta pa­lai­mos, tas ras pa­kan­ka­mai pyk­čio ir ne­lai­mių. Aš­tun­tas įsa­ky­mas Ne­liu­dyk me­la­gin­gai prieš sa­vo ar­ti­mą. Mat tarp žmo­nių ne­ga­li­ma gy­ven­ti vie­šo­je gė­do­je, kiek­vie­no pa­nie­kin­tam.

Mat šią tau­tą val­dė iš­mo­nin­ga, tvar­kin­ga val­džia, o kur to­kia val­džia, ten ši nuo­dė­mė ne­iš­ven­gia­ma. Prie­žas­tis štai ko­kia: kur sė­di tei­sė­jas, bur­mist­ras, ku­ni­gaikš­tis ar ki­ta vy­res­ny­bė, ten vis­kas vi­suo­met klos­ty­sis, kaip įpras­ta šia­me pa­sau­ly­je; nie­ko ne­no­ri­ma įžeis­ti, tad veid­mai­niau­ja­ma ir kal­ba­ma, at­si­žvel­giant į pa­lan­ku­mą, pi­ni­gus, lū­kes­čius ar drau­gys­tę; tuo tar­pu varg­šas žmo­gus sa­vo by­lą pra­lai­mi, lie­ka ne­tei­sus ir tu­ri kęs­ti baus­mę.

O ben­dra bė­da pa­sau­ly­je ta, kad teis­me re­tai sė­di tei­sin­gi žmo­nės.

1. Kaip pašalinti riebalų ląsteles
2. Spektaklis, kurį gynėjas pašaukė ties grumtynių linija, kad pakeistų pjesę, kuri buvo pakviesta susibūrime.
3. Is Vilniaus isvyko gruodzio 11di Airija neatvyko lig siol, pasto skyrius negavo, 11 dienu skrenda lektuvas???

Mat tas, ku­ris pri­va­lo vi­sus rei­ka­lus tei­sin­gai teis­ti ir pa­skelb­ti nuosp­ren­dį, daž­nai su­pyk­dys ge­rus drau­gus, svai­nius, kai­my­nus, tur­tuo­lius ir ga­lin­guo­sius, ga­lin­čius jam daug pa­tar­nau­ti ar­ba pa­kenk­ti; to­dėl jis tu­ri bū­ti vi­siš­kai ak­las, už­si­den­gęs akis ir už­si­kim­šęs au­sis, nie­ko ne­ma­ty­ti ir ne­gir­dė­ti, tik tie­siai prieš sa­ve, kas jį kaip tei­sė­ją lie­čia, ir pa­gal tai pri­im­ti spren­di­mą.

Tai vie­na šio įsa­ky­mo da­lis ir pa­pras­čiau­sia jo pras­mė; ji lie­čia vi­sa, kas vyks­ta teis­me. Mat kur pa­moks­li­nin­kai ir krikš­čio­nys die­vo­bai­min­gi, ten apie juos pa­sau­lis spren­džia taip, kad jie va­di­na­mi ere­ti­kais, at­ska­lū­nais, net maiš­ta­da­riais ir bai­siais pik­ta­da­riais.

Ne­ga­na to, Die­vo žo­dis ver­čia­mas gė­din­giau­siu ir už­gau­liau­siu bū­du leis­tis per­se­kio­ja­mas, ko­ne­vei­kia­mas, ne­igia­mas, iš­krai­po­mas ir ne­tei­sin­gai var­to­ja­mas bei aiš­ki­na­mas. Bet te­bus, kaip bu­vę; juk ak­lo pa­sau­lio ypa­ty­bė ir yra ta, kad jis smer­kia ir per­se­kio­ja tie­są bei Die­vo vai­kus ir vis dėl­to ne­lai­ko to nuo­dė­me. Vi­sa, kas lū­pų veiks­mais pa­da­ro­ma prieš ar­ti­mą, Die­vas no­ri už­draus­ti, ar tai bū­tų ne­tik­ri pa­moks­li­nin­kai su sa­vo mo­ky­mu ir pik­tžo­džia­vi­mu, ar ne­tik­ri tei­sė­jai ir liu­dy­to­jai su sa­vo nuosp­ren­džiu, ar šiaip kas už teis­mo sie­nų su me­lu ir kaip įžeidžiantis eilinis meta svorį kal­bo­mis.

Mat tai vi­suo­ti­nė ir pa­vo­jin­ga li­ga, kad kiek­vie­nas apie sa­vo ar­ti­mą mie­liau blo­go, ne­gu ge­ro žo­džio klau­so­si, ir nors mes pa­tys to­kie pik­ti, jog ne­ga­li­me pa­kęs­ti, kad apie mus kas ne­ge­rai at­si­liep­tų, o kiek­vie­nas no­rė­tų, kad vi­sas pa­sau­lis jį tik liaup­sin­tų, ne­ga­li­me klau­sy­tis, kaip gi­ria­mi ki­ti.

Ži­no­ti ją ga­li, bet teis­ti jos ne­pri­va­lai. Aš ga­liu ma­ty­ti ir ži­no­ti, kad ma­no ar­ti­mas nu­si­de­da, bet ki­tiems apie tai pa­sa­ko­ti man ne­liep­ta. Jei aš įsi­ki­šu, tei­siu ir da­rau iš­va­dą, tai įpuo­lu į nuo­dė­mę, di­des­nę už aną. Bet jei tu vis dėl­to ži­nai, tai da­ryk ne ki­taip, o pa­lai­dok vi­sa tai sa­vy­je ir už­kask, kol tau ne­bus įsa­ky­ta bū­ti tei­sė­ju ir baus­ti pa­gal tar­ny­bos pa­rei­gas. Mat nors ir ne­nau­do­ji kar­do, tu pa­nau­do­ji sa­vo nuo­din­gą lie­žu­vį ar­ti­mo gė­dai ir ža­lai.

Ei, mie­la­sis, ar jau­ti, kuo tai kve­pia? Jei ne­drįs­ti sto­ti prieš pa­skir­tus as­me­nis ir at­sa­ky­ti, tai už­si­čiaupk; bet jei ži­nai, tai ži­nok sau, o ne ki­tam; juk jei pa­sklei­di, nors tai ir bū­tų tie­sa, tai vis vien at­ro­dai kaip me­la­gis, nes ne­ga­li to kaip tie­sos pa­tvir­tin­ti, be to, el­gie­si lyg pik­ta­da­rys.

Amerikos futbolo žodynėlis - anekdotaijums.lt

Juk iš nie­ko ne­va­lia at­im­ti gar­bę ir ge­rą var­dą, ne­bent jie anks­čiau bū­tų vie­šai iš jo at­im­ti. Mat gar­bę ir ge­rą var­dą ga­li­ma grei­tai pra­ras­ti, bet ne­grei­tai su­sig­rą­žin­ti. Čia kaip penk­ta­me įsa­ky­me, ku­ria­me pa­sa­ky­ta, kad nie­kas ne­tu­ri da­ry­ti ža­los kū­nui, iš­sky­rus bu­de­lį, dėl sa­vo tar­ny­bos ne­da­ran­tį ar­ti­mui nie­ko ge­ro, tik ža­lą ir pik­ty­bę, bet­gi ne­nu­si­de­dan­tį Die­vo įsa­ky­mui, nes šią tar­ny­bą Die­vas įstei­gė dėl sa­vęs; juk baus­mę Jis pa­li­ko sa­vo va­liai, kaip ir per­spė­ja­ma pir­ma­me įsa­ky­me; tai­gi nie­kas, rem­da­ma­sis tik sa­vi­mi pa­čiu, ne­ga­li ki­to teis­ti nei pa­smerk­ti, ta­čiau jei to ne­pa­da­ro tie, ku­riems tai pa­ves­ta, jie nu­si­de­da ne ma­žiau, ne­gu tas, ku­ris tai da­ro rem­da­ma­sis sa­vi­mi, o ne dėl tar­ny­bos.

Jei siunčiamas papildomas rungtynių prižiūrėtojas, bendras skubančiųjų skaičius padidėja iki penkių, tai yra blitz. Kai kurie blokų tipai apima: bėgimo bloką, kai blokatorius stumia gynybinį žaidėją atgal ir tolyn nuo kamuolio laikiklio; pravažiavimo blokas, kur blokatorius apsaugo metėją judėdamas į šoną ir atgal, kad sulėtintų arba sustabdytų įeinantį perdavėją; supjaustytas blokas; zonos blokas, kuris yra bet koks blokas, vykdomas zonos blokavimo schemoje; spąstų blokas; traukimo blokas; ekrano blokas; ir dviejų komandų bloką, kur du blokatoriai vienu metu blokuoja vieną žaidėją.

Tai apibūdina vieno žaidimo užduotį arba pagrindinę nugaros funkciją per visą jų karjerą, kaip aprašant a visu greičiu atgal kuris yra ypač įgudęs blokuoti.

Taip pat ankstyvas terminas atsilikėliams. A nuogas bootlegas yra didelės rizikos šio žaidimo variantas, kai saugas neturi blokatoriai. Imtuvas pagauna kamuolį ir pasisuka bėgti žemyn naudodamas papildomus imtuvus, kad blokuotų. Kai kuriais atvejais kasimo maršrutas yra laikomas labai ilgu mygtuko paspaudimu, pavyzdžiui, 15 ar daugiau jardų žemyn. Taigi imtuvas turi sunkiai sustabdyti savo kojeles ir grįžti į saugą, nubėgęs taip greitai ir greitai.

Kamuolio nešiotojas gali būti bet kuris žaidėjas, kuris bando iškelti kamuolį įžeidžiančio žaidimo metu, nepaisant padėties. Centras dažniausiai užfiksuoja kamuolį. Pavadinta to paties pavadinimo golfo termino vardu dėl kamuolio aukštos ir trumpos trajektorijos.

Neleistina blokuoti žemai, jei komandos draugas jau yra užsiėmęs gynybiniu žaidėju, blokuojančiu aukštai, kad būtų išvengta kelio ir kulkšnies traumų. Iš pradžių kirpimas buvo apibrėžiamas kaip bet koks užpakalinės dalies blokas, tačiau dabar jis ribojamas blokais ties juosmeniu arba žemiau juosmens.

• Atsiliepimai ir skundai apie Lietuvos paštas, AB. Komentarai. 12 psl. anekdotaijums.lt
• Svorio metimas rožių žiedlapiais

Kiti blokai iš galo dabar baudžiami 10 jardų baudomis. Taikytojas, jei jie yra pakankamai arti, dažnai bando išmušti kamuolį iš ribų arti priimančiosios komandos vartų linijos ir prisegti juos šalia savo galinės zonos. Nepaisant pavadinimo, platus imtuvas negrįžta į saugotojo pusę; vietoj to jie bando sugauti kamuolį ir garantuoja, kad išeis iš užribio. Jei bus tinkamai įvykdytas, ruseris turės pasisukti į aikštę, kol to nereikalauja pjesės dizainas, suteikdamas rungtynių saugams geresnes galimybes sustabdyti žaidimą, kad gautų mažai naudos arba jos nebūtų.

Jų pagrindinis darbas yra trikdyti pravažiuojamus kelius ir apsiginti nuo trumpų ir vidutinių perdavimų, taip pat sulaikyti skubantįjį žaidimą.

Egzistuoja dvi bendrosios gynybos nuo paso schemos: Žmogus-vyras - kiekvieną tinkamą imtuvą dengia gynybinė nugara arba rungtynių saugas. Zona - tam tikri žaidėjai dažniausiai gynybiniai gynėjai ir rungtynių saugotojai, nors kartais ir linijininkai yra priskirti aikštės plotui, kurį jie turi padengti. Uždenkite dviejų zonų aprėptį saugiai žaidžiančiomis saugyklomis ir padengdami po pusę lauko.

Uždenkite trijų zonų aprėptį, kaip nurodyta aukščiau, bet papildomai padedama stipraus saugumo ar kampinio atramos, kad kiekvienas žaidėjas padengtų trečdalį giliosios zonos. Uždenkite keturis, kaip nurodyta aukščiau, kampus ir seifus nuleidžiant giliai, kiekvienam užimant ketvirtadalį lauko pločio. Spektaklis sukurtas tam, kad gynyba kelis žingsnius nutoltų nuo veiksmo, kai jie eina paskui liniją, suteikdami daugiau vietos bėgimui.

Šis terminas taip pat vartojamas apibūdinant legalų bloką pristatytą iš priekio arba iš šono su įžeidžiančio žaidėjo šalmu priešais užblokuotą žaidėjąkurį sukūrė platus imtuvas ant žaidėjo, kuris išsirikiavo jų viduje. Nuo gynybinio žaidėjo priekiobandydami pakelti gynėjus ant žemės, todėl jie negali siekti bėgimo. Jei pasibaigs, žaidimo rezultatas stovi ir bauda vertinama pagal esamą kamuolio padėtį.

Išankstinės baudos gynyboje nereikalauja, kad žaidimas būtų užmuštas, nebent gynybinis žaidėjas turi aiškų kelią į saugą. Pažeidus, kai kurios baudos sustabdo žaidimą dar neprasidėjus, o kitos ne. Negalima atmesti negyvos kamuolio pražangos, kuri nesustabdo žaidimo. Paprastai vienu metu žaidžia keturi gynybiniai gynėjai; bet pažiūrėk nikelio nugara ir centų atgal.

Amerikos futbolo žodynėlis

Yra ir rečiau pasitaikančių atvejų, dėl kurių vėluojamos žaidimo pražangos, pavyzdžiui, gynybinis žaidėjas, laikantis įžeidžiantį žaidėją ant žemės, neleisdamas jiems išsirikiuoti dviejų minučių pratimo metu. Pavadinta todėl, kad centinis mokestis turi tą pačią vertę kaip du nikeliai. Matyti nikelio nugara tiesioginis spragtelėjimas Žaidimas, kurio metu kamuolys perduodamas tiesiogiai žaidėjui, išskyrus gynėją. Kontrastas su netiesioginis spragtelėjimas žaidimas, kurio metu kamuolys pirmiausia perduodamas saugui, kuris jį perduoda arba paduoda galimai kamuolio nešėjui.

Vaida Kurpienė: didžiausios svorio metimo klaidos ir patarimai kaip sulieknėti visam laikui

Taip pat vartojamas nuorodoms į darinius, kuriuose naudojamas tiesioginis spragtelėjimas, pavyzdžiui, vienas sparnas. Brazilijoje etanolis gaminamas dideliu mastu kaip kuras automobiliams ir šiuo metu jis sudaro apie 40 proc. Brazilijos ne dyzelinių degalų 7. Aplinkosaugos politikos: biomasės kaip atsinaujinančios medžiagos gyvavimo ciklas neutraliai veikia CO2 ir SO2 emisijas. Be to, naudojant biomasę dideliu mastu galima uždaryti mineralinį ir azoto ciklus. Žemės ūkio politikos: Europoje žemės ūkio paskirties žemė nebenaudojama gamybai.

Manoma, kad milijonų hektarų žemės ūkio paskirties žemės ir 10—20 milijonų hektarų beveik neproduktyvios žemės galėtų būti panaudojama biomasės kaip žaliavų ir energijos šaltinio gamybai. Ekstensyvesnės žemės ūkio gamybos būtinybė turi būti vertinama atsižvelgiant į būtinybę išsaugoti turtingą Europos kraštovaizdį, pasiekti ES tikslą sustabdyti bioįvairovės praradimą ir užtikrinti, kad pakankama teritorija būtų skirta gamtos apsaugai.

Visose šiose srityse būtina tinkamai įvertinti pusiausvyrą. Socialinės politikos: pasaulio mastu kiekvienam instaliuoto gamybos pajėgumo megavatui sukuriama 11 naujų darbo vietų. Jeigu biomasės kaip energijos šaltinio naudojimas Europoje padidėtų nuo 4 proc. Regioninės politikos: biomasė gali būti naudojama kaip decentralizuotas energijos šaltinis, kai energijos transformacija vyksta netoli jos gamybos vietos naudojant mažas jėgaines.

Tai gali paskatinti socialinį stabilumą regiono lygmeniu, ypač ekonomiškai atsilikusiose vietovėse. Šis procentas kiekvienoje šalyje skiriasi, bet jis nuolat didėja. Yra numatyta nuobaudų galimybė arba subsidijų atšaukimasjeigu nesilaikoma nustatyto procento. Dėl šio potencialo ir nuolat gerėjančios jo konkurencinės padėties, kurią lemia technologijų pažanga, vėjo energija tampa itin svarbiu iškastinio kuro pakaitalu.

Vėjo energija niekada negalės patenkinti visų poreikių, nes jos tiekimas yra kintantis.

Dr. Martyno Liuterio Didysis Katekizmas - Kauno Evangelikų Liuteronų Šventosios Trejybės bažnyčia

Komercinių turbinų pajėgumai išaugo nuo 10 KW rotoriaus diametras 5 m iki daugiau nei 4 KW rotoriaus diametras daugiau nei m 9. Per pastaruosius aštuonerius metus instaliuoti gamybos pajėgumai, naudojantys vėjo energiją, per metus augo daugiau nei 30 proc Remiantis Europos vėjo energijos asociacijos EWEA prognozėmis, bendrų vėjo energijos pajėgumų m. Tai rodo, kad vėjo energijos pajėgumai padidės nuo 31 GW m. Rinkos lyderiai ir didžiausi eksportuotojai yra Jungtinė Karalystė, Danija ir Vokietija, o pagrindinės eksporto rinkos yra Kinija, Indija ir Brazilija.

Kinijoje, kurioje sparčiai auga vėjo energijos transformavimo mašinų pramonė, padėtis pasikeis. Palyginti su m. Šie skaičiai rodo, kad Europos vėjo energijos transformavimo mašinų pramonė gali atsidurti tokioje pačioje padėtyje kaip saulės plokščių pramonė ir dėl Kinijos konkurentų gali prarasti labai didelę rinkos dalį.

Iš jų svarbiausia yra kaina, kurią gamintojai gauna už į tinklą parduodamą energiją, bei tikrumas dėl garantuoto kainų lygio kitiems 10—20 metų.

Atsiliepimai apie Lietuvos paštas, AB

Dėl šių priemonių kai kurių valstybių narių vėjo energijos sektorius sparčiai auga. Trūkumas yra tas, kad šios priemonės skatina didelius, centralizuotus vėjo energijos parkus, gaunančius didelį pelną, o ne tankų mažų, decentralizuotų vėjo jėgainių tinklą. Visuomenė vis priešiškiau žiūri į tokius didelius statinius.

Žinoma, galiausiai vėjo energija turės sugebėti išsilaikyti be subsidijų ir supirkimo tarifų. Nuolatinį dėmesį taip pat reikia skirti teisinėms gairėms ir politiniams tikslams.

Kiti dideli iššūkiai yra naujų vietų vėjo parkams pritaikymas jūroje ir netikrumo dėl vėjo energijos diegimo išsklaidymas. Jos prieinamumas svyruoja, bet yra milžiniškas. Tačiau dėl mokymosi efekto projektuojant, gaminant ir instaliuojant turbinas, užimtumas auga neproporcingai; manoma, kad poveikis užimtumui m.

Tai reiškia, kad užimtumas vėjo energijos pramonėje padidės nuo darbo vietų m. Dėl savo pelno jie yra labai patrauklūs investuotojams. Viešoji nuomonė pasisako prieš tokią raidą, nes ji yra labiau už smulkius nedidelių, decentralizuotų vėjo jėgainių tinklus.

Saulės šildymo sistemos yra gana paprastos ir pigios, jos naudojamos daugelyje šalių. Ji turi didelį pasaulinį potencialą ir jeigu pajėgumai gerai suprojektuojami ir pastatomi, aplinkai nekenkia. Didžiausia rinka šioms sistemoms yra Kinija, daugiausia dėl to, kad kaimo vietovėse trūksta dujų ir elektros paskirstymo infrastruktūros.

Tokiais atvejais saulės energija yra pats efektyviausias sprendimas. Kita didelė rinka yra Turkija. Kinijai teko 78 proc. Vokietijos ir Austrijos vyriausybės teikia finansines paskatas rengti tokias sistemas.

Kai kuriuose Ispanijos regionuose tokių sistemų įrengimas naujuose pastatuose privalomas.

Dėl šių paramos priemonių Vokietija ir Austrija yra didžiausios Europoje, toli pralenkiančios kitas šalis, šildymo naudojant saulės energiją sistemų gamintojos, jose gaminama 75 proc.

Europos produkcijos. Tačiau tai visiškai nublanksta, palyginus su šių sistemų gamyba Kinijoje. Europa pagamino 0,8 milijono m2, o Kinija — 12 milijonų m2. Pagrindinė priežastis yra ta, kad Kinijos vyriausybė gana anksti suprato šildymo naudojant saulės energiją svarbą ir skatino šių sistemų gamybą įvairiomis priemonėmis, nustatytomis penkmečio planuose.

Taip yra dėl to, kad gamyba naudojant saulės energiją vis dar daug brangesnė negu dujas ar anglį naudojančiose elektrinėse. Siekiant pralaužti užburtą mažo naudojimo ir didelių kainų ratą, saulės energija turi būti kuo plačiau naudojama, nes tai sukurs didelę gamybos ir įrengimo masto ekonomiją. Tik tuomet technologija gali būti toliau atnaujinama ir tobulinama.

Perėjimas prie saulės energijos galimas vidutiniu laikotarpiu, bet labai svarbu smarkiai skatinti šio sektoriaus plėtrą. Šiuose trijuose regionuose pagaminama 80 proc. Tai skatinama didelėmis subsidijomis ir mokant namų ūkiams gerą kaip įžeidžiantis eilinis meta svorį už šiuo būdu pagamintą elektros energiją.

Pasaulinė saulės baterijų elementų gamyba m. Vadinasi, kartu su maždaug 3 MW jau m. Subsidija kiekvienais metais buvo mažinama 5 proc. Kadangi šia programa buvo sukurta didelė paklausa, Japonijos pramonė pasinaudojo masto ekonomija. Kasmet kainos sumažėdavo 5 proc. Nors subsidijų nebeteikiama, rinka ir toliau auga kasmet padidėdama 20 proc. Ši stabili paklausa suteikė Japonijos įmonėms galimybę investuoti į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą bei į naujas gamybos technologijas.

Todėl dabar Japonija sudaro maždaug 53 proc. Paskolų su mažomis palūkanomis, subsidijų ir stabilių kainų už elektros energijos pardavimą į tinklą derinys lėmė greitą PV rinkos augimą.